Šalies politikai įsitikinę, kad tokie pareiškimai yra gerokai reikšmingesni nei eilinis pašnekėjimas. Jų manymu, ambasadoriaus žodžiai yra Pekino pozicija, nurodanti galimą tarptautinių santykių ateitį, jeigu darbotvarkes nustatinės Kinija ir jos sąjungininkai.
Prašo paramos
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį pabrėžė, kad Europos Sąjungos šalys turi reaguoti į Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje Lu Shaye pareiškimus.
„Mes paprašėme savo partnerių paremti mus taip, kaip jie tik gali. Tai reiškia, kad gali būti ir ambasadorių iškvietimai kitose sostinėse, vieši pareiškimai, kad jie nepritaria šiems teiginiams, paaiškinimų reikalavimas. Mes tai matome.
Esu dėkingas šalims, kurios jau tai padarė – kaip kad Čekija ir kitos. Kaip visada, mes prašome solidarumo, nes tai yra naujas fenomenas. Anksčiau mes nesame to matę“, – sakė G.Landsbergis.
Jis akcentavo, kad Pekino laikysena ir pastarieji pareiškimai yra panašūs į Maskvos kuriamą naratyvą apie Ukrainą – neva iš Sovietų Sąjungos išsilaisvinusios šalys nėra nepriklausomos. Tokia formuojama žinutė, ministro teigimu, yra labai pavojinga.
„Tiesa, tai mums primena Maskvos propagandą apie Ukrainą. Jie kėlė klausimą dėl šalių nepriklausomybės, sienų teisėtumo, teritorinio vientisumo. Tai naratyvai, kuriuos mes girdėjome iš Maskvos. O dabar tai sako kita šalis, kuri, mūsų akimis, daugeliu atvejų yra Maskvos sąjungininkė“, – pabrėžė ministras.
Ministras priminė, jog reaguojant į diplomato L.Shaye pareiškimus, Baltijos šalių užsienio reikalų ministerijos nutarė išsikviesti Kinijos reikalų patikėtinius ir paprašyti paaiškinti Pekino poziciją.
„Prašysime paaiškinimo – ar Kinijos pozicija dėl nepriklausomybės pasikeitė. Ir kartu priminsime, kad mes nesame posovietinės šalys. Mes esame valstybės, kurios buvo neteisėtai okupuotos Sovietų Sąjungos“, – tvirtino politikas.
Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigė kad Kinijos ambasadoriaus keliamos abejonės dėl Baltijos šalių suverenumo prieštarauja tarptautinės teisės normoms, todėl tokia diplomato pozicija privalo sulaukti atitinkamos reakcijos iš Kinijos vadovybės.
„Pateiktas komentaras visiškai prieštarauja tai pačiai tarptautinei teisei, į ką ir buvo referuota, ir, vertinant iš teisinės pusės, tai visiškai neatitinka tų faktinių aplinkybių. Tam tikra prasme tai vienas iš žingsnių kvestionuojant visą tarptautinę saugumo struktūrą, kurioje mes gyvename. Vertinimas yra vienareikšmiškai neigiamas ir toks dalykas neturėtų likti be dėmesio iš paties Pekino pusės“, – kalbėjo K.Budrys.
Ėmėsi veiksmų
Sekmadienį daugiau nei 80 politikų kreipėsi į Prancūzijos Užsienio reikalų ministrę Catherine Colonna, prašydami paskelbti Pekino ambasadorių Prancūzijoje Lu Shaye nepageidaujamu asmeniu.
Tarp pasirašiusiųjų – Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir kitų valstybių politikai. Oficialų kreipimąsi pasirašė ir kai kurie Lietuvos politikai – Andrius Kubilius, Petras Auštrevičius, Dovilė Šakalienė, Giedrius Surplys, Eugenijus Sabutis.
„Kadangi šį pareiškimą pasirašė nemažai dabartinių 14+1 formato šalių, manau, kad šiam formatui pačio Pekino rankomis suduotas paskutinis smūgis – tikiu, kad jokia šalis nenorės dalyvauti formate, kuriame Kinija abejos jų suverenumu“, – feisbuke rašė Ž.Pavilionis.
Savo ruožtu Seimo narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė pabrėžė tokius Kinijos ambasadoriaus teiginius matanti kaip bandymą perrašyti istoriją.
„Oho. Panašu, kad Kinijos ambasadorius Prancūzijoje džiaugsmingus E.Macrono sveikinimus dėl Kinijos ir Prancūzijos draugystės priėmė kaip paskatinimą perrašyti istoriją ir paneigti ES valstybių narių suverenitetą. Kas toliau?“, – klausė ji.
Nebuvo klaida?
Tuo metu parlamentaras, konservatorius Andrius Vyšniauskas įsitikinęs, kad Kinijos ambasadoriaus žodžiai nebuvo klaida, o buvo suderinti su Pekinu.
„Šiandien yra pirmadienis. Penktadienį Kinijos ambasadorius Prancūzijoje išreiškė aiškią poziciją, kad Lietuva, kaip ir kitos mūsų regiono valstybės, neturi teisės egzistuoti.
Nemanykime, kad tai yra pavienis nesusipratusio diplomato nusišnekėjimas. Ne, tokiose Kinijai strategiškose šalyse kaip Prancūzija yra deleguojami patys stipriausi ir lojaliausi komunistinio režimo aparatchikai.
Net neabejoju, kad šie žodžiai buvo suderinti ir tikslingai parinkti. Tą įrodo ir Kinijos užsienio reikalų ministerijos pozicija šiuo klausimu… tiksliau tos pozicijos nebuvimas. Per savaitgalį jie neištarė nei žodžio, nors bet kokia civilizuota valstybė būtų iškart atsiprašiusi ir atšaukusi savo ambasadorių, bent jau „konsultacijoms“.
Kinija to nedaro ir tai reiškia, kad jos aukšto rango ambasadoriaus išsakyta pozicija yra viso režimo pozicija“, – savo feisbuko paskyroje įvertino A.Vyšniauskas.
„Tiems, kurie siekia santykių su Kinija „atkūrimo“. Verta nepamiršti, kad norima atkurti santykius su valstybe, kuri neigia Lietuvos egzistavimą. Lygiai taip pat, kaip ir dabartinis Rusijos režimas“, – pridūrė jis.
Klausimai dėl sienų
Seimo narys, konservatorius Matas Maldeikis taip pat įsitikinęs, kad Kinijos ambasadoriaus pareiškimas apie tai, kad SSRS sudėtyje buvusios valstybės „neturi efektyvaus statuso tarptautinėse teisėje“ yra daug reikšmingesnis nei eilinis pašnekėjimas.
„Tai apie tarptautinių santykių ateitį apskritai, jeigu darbotvarkes nustatinės Kinija ir jos proxiai Rusija ar kiti.
Kinija dabartinę tarptautinę teisę laiko Vakarų interesų išraiška ir instrumentu. Ir čia turime pripažinti – taip, dabartinis pasaulis yra Vakarų „žaidimo taisyklės“, kurios mums atrodo teisingos. Šalių suverenumo, nejudinamų sienų tarp valstybių koncepcijos irgi.
Kinijos ambasadoriaus žodžiai turėtų būti interpretuojami ne tiek kaip posovietinių šalių teisėtumo atsisakymas, bet kaip pareiškimas, kad sienos nebėra nekintamos. Ir visada galima rasti „pateisinimą“ ir motyvaciją kodėl – ar tai būtų istorija, geografija, kalba, ar bendraminčių apsauga. Rusija tam yra pavyzdys.
Skylant pasauliui, mes judame link to, kad neliks visuotinai pripažintų sienų tarp šalių: mums, Vakarams, Rusija bus vienose sienose, ši galvos kad jos sienos daug toliau, Kinija turės dar vieną tos pačios Rusijos žemėlapį. Tas pats su Kinija, Ukraina, Serbija, Izraeliu ir t. t.
Supraskime – ne šiuolaikiniame, „liberaliame“ Vakarų pasaulyje, tokios paribio šalys kaip Lietuva tampa anomalijomis didiesiems žaidėjams. Tokia viso to kur link juda pasaulis kaina“, – feisbuke rašė M.Maldeikis.
