„Gynybos planai dar nėra patvirtinti. Dabar mes juos peržiūrime. Jeigu kas nors mums krenta į akis ir mes norėtume juos patobulinti – dar yra laiko pateikti kai kurias pastabas. Bet šiaip gynybos planai tikrai pilnai atitinka lūkesčius“, – pirmadienį žurnalistams sakė V. Rupšys.
„Jau patys planai iš savęs yra atgrasymas. Planai yra jungtinio pobūdžio – t. y., aiškiai numatomos priemonės, aiškiai numatomi efektai, kurie tikrai yra labai stiprūs ir priešui siunčia labai aiškią žinią, kad tai nebus kažkoks lokalus konfliktas. Tai bus visa apimantis atsakymas, jeigu kartais jis (priešas – ELTA) kėsintųsi“, – pastebėjo jis.
Kariuomenės vadas pabrėžė, kad, patvirtinus gynybos planus, reikės diskutuoti ir tartis dėl tolimesnių žingsnių – taktinių veiksmų, manevro, pajėgų dislokavimo klausimų.
„Aišku, dar daug darbo priešaky. Šiam periodui, tai yra operacinis regiono planas. Reikia suprasti, kad po operacinio regioninio plano seks taktiniai planai, kurie jau detalizuos ir veiksmus, ir manevrą, ir numatytas pajėgas, tų pajėgų užduotis“, – aiškino kariuomenės vadas.
Klausiamas apie esminius senesnių ir naujų gynybos planų skirtumus, V. Rupšys akcentavo, jog nauja NATO pozicija remiasi nebe reagavimo principu. Jis pažymėjo, kad kiekvienam regionui yra numatytos aiškios karinės pajėgos, nustatyti uždaviniai ir kitos detalės.
„Pagrindinis skirtumas, kad ankstesni planai buvo iki konflikto. Dabar jau adaptavome planus prie esamos situacijos“, – dėstė kariuomenės vadas.
„Dabar aiškiai numatytas rajonas, aiškiai dedikuotos pajėgos, aiškiai numatyta, kas tas pajėgas skiria ir aiškūs uždaviniai pagal indikacijas. Sakyčiau, tai ne reagavimo, o gynybiniai planai“, – tvirtino generolas.
Aljanso vadovams patvirtinus gynybos planus, Lietuva savo ruožtu turės atlikti tam tikrus namų darbus ir modernizuoti bei stiprinti savo karinius pajėgumus.
„Tai – planavimas, nacionalinių mūsų gynybos planų peržiūra arba naujų (planų – ELTA) pagaminimas, padarymas ir sinchronizavimas su kolektyvinės gynybos planais. Taip pat savo pajėgumų vystymas – mes aiškiai turime suprasti, kad mes esame NATO. Ką akcentuoja vizito metu ir Brunsono vadas, ir mes akcentuojame, kad 3 straipsnio įsipareigojimai mums yra privalomi. Tai, visų pirma, turime žiūrėti, kad mūsų pajėgumai, ginkluotos pajėgos gebėtų atgrasyti ir gintis kartu su sąjungininkais“, – sakė V. Rupšys.
ELTA primena, kad balandžio viduryje NATO pristatė šalių atstovams Aljanso regioninės gynybos planus, kuriuos viliamasi patvirtinti dar iki šią vasarą Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio Aljanso vadovų susitikimo.
NATO viršūnių susitikimas vyks jau šių metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
Vertindamas naujus gynybos planus, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad Baltijos šalims tai yra „reikšmingas žingsnis į priekį“, tačiau šalies diplomatijos vadovas leido suprasti, kad Vilnius pasigenda aiškesnės Aljanso pozicijos atgrasymo politikos klausimu.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad NATO šalims pristatyti nauji Aljanso regioninės gynybos planai tenkina Lietuvą ir atitinka Vilniaus keltus lūkesčius. Pasak šalies vadovo, Baltijos šalių saugumo situacija negerėja, todėl, akcentavo jis, Aljansas turėtų skirti pirmaeilį dėmesį Rytų flango gynybos klausimui.
