„Tai, kas iki šiol vyko kaip ministrės įsakymas, nuo šiol vyks kaip įstatymas, priimtas mūsų visų vardu. Jeigu mes iki šiol galėjome sakyti, kad tai yra ministrės atsakomybė, tai dabar tai bus mūsų visų atsakomybė“, – Eltai teigė „Sienos grupės“ narys Mantautas Šulskus.
Klausiami, ar prisidėjo prie diskusijų dėl įstatymo pataisų, įtvirtinusių migrantų apgręžimo politiką, „Sienos grupė“ nurodė teikusi institucijoms savo siūlymus. Vis dėlto, pasak savanorių, į pastabas nebuvo atsižvelgta.
„Lygiai taip pat kaip ir kitos organizacijos, mes aptarinėjome juos komitetuose – tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, tiek Žmogaus teisių komitete. Tačiau matome, kad valdančiosios daugumos pozicija yra pakankamai principinė“, – Eltai nurodė „Sienos grupės“ atstovė Emilija Švobaitė.
Susiję straipsniai
Kartu su grupės savanoriais, antradienį vykusį Seimo posėdį stebėjo ir keli užsieniečiai, patekę į Lietuvą neteisėtos migracijos krizės metu. M. Šulkaus teigimu, į parlamentą atvykę keturi Kubos piliečiai gavo prieglobstį šalyje ir turi leidimus gyventi Lietuvoje. „Sienos grupės“ atstovas tvirtino, kad pastarųjų užsieniečių atvejai įrodo, kad „apgręžimo politika suveikė pačia blogiausia prasme“ – asmenys buvo išstumti iš šalies teritorijos net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
„Jie buvo apgręžti kelis ar net keliolika kartų, beveik mėnesį gyveno miškuose tarp Baltarusijos ir Lietuvos. Mėgino susisiekti su Raudonuoju Kryžiumi, su kitomis organizacijomis ir galiausiai susisiekė su „Sienos grupe“. Mes juos sutikome miške, parūpinome jiems tarptautinę apsaugą iš Europos Žmogaus Teisių Teismo. (...) Net ir su ta apsauga jie buvo dar vieną kartą apgręžti Lietuvos pasieniečių“, – pasakojo M. Šulskus.
„Tai vienas iš pavyzdžių, kai žmonės buvo apgręžti, nepaisant to, kad turėjo realų pagrindą prieglobsčiui“, – apgailestavo jis.
Kelia klausimą dėl pasieniečių rėmėjų
Seimas įstatymu įteisino ir naują pareigybę – pasieniečių rėmėjus. Tai civiliai savanoriai, galintys padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams – pagelbėti sulaikyti asmenį, nustatyti sienos pažeidėjo tapatybę, atlikti asmens ir jo daiktų apžiūrą ir pan. Taip pat tokie savanoriai įstatymo nustatyta tvarka turėtų teisę panaudoti prievartą bei kitas specialiąsias priemones.
„Sienos grupei“ šios įstatymo nuostatos ir kuriamas institutas kelia abejonių. Pasak jų, pasieniečių rėmėjams praktiškai nėra taikomi jokie reikalavimai.
„Mes Lietuvoje turime policijos rėmėjus, tačiau čia (pasieniečių rėmėjai – ELTA) yra kažkas naujo. Jiems bus mažiau reikalavimų. Iš tikrųjų, bus paprasčiau tapti pasieniečių rėmėju – praktiškai, jokių apmokymų, ko reikalaujama iš policijos rėmėjų. Atrodo, kad nėra jokių saugiklių (...)“, – aiškino M. Šulskus.
Taip pat NVO atkreipė dėmesį, kad tarp rėmėjų pareigų ir teisių nėra numatyta prievolės prisidėti prie individualaus asmenų vertinimo procedūros.
„Šiuo metu pasienyje vyksta individualus asmenų vertinimas – ar jie bėga nuo grėsmės, persekiojimo – humanitarinės situacijos vertinimas yra išimtinai paliktas pasieniečiams. Tarsi atrodo, kad pasieniečių rėmėjai galbūt kaip tik galėtų būti nevyriausybinių organizacijų savanoriai, padedantys atlikti tą individualų vertinimą, teikti humanitarinę pagalbą. Tačiau pasieniečių rėmėjui, deja, tokios funkcijos nėra įrašytos. Yra numatyta naudoti prievartą, smurtą. Akivaizdu, kad šis institutas bus pasitelkiamas grynai valstybės sienos apsaugai, tačiau ne procedūros humanizavimui“, – apgailestavo „Sienos grupės“ savanorė Emilija Švobaitė.
ELTA jau anksčiau skelbė, kad antradienį parlamentarai įteisino neteisėtų migrantų apgręžimo politiką.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotu įstatymu Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) suteikiamas teisinis pagrindas apgręžti neteisėtai sieną kertančius užsieniečius ekstremaliosios situacijos bei nepaprastosios padėties metu. Taip pat numatoma galimybė laikinai apriboti užsieniečių vykimą ir per tam tikrus pasienio kontrolės punktus. Visgi, teikti prieglobsčio prašymus tokie asmenys galės nepaisant to, ar į šalį pateko teisėtai, ar ne. Tačiau nelegaliai sieną kirtusį prieglobsčio prašytoją pareigūnai galės sulaikyti.
Parlamente užvirus diskusijoms ir išsiskyrus nuomonėms net valdančiųjų gretose, Seimo komitetai pasiekė kompromisą ir numatė, kad apgręžti užsieniečius VSAT galėtų tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų atstumu nuo valstybės sienos.
Nors pastaroji įstatymo iniciatyva sulaukia žmogaus teisių aktyvistų kritikos, Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad pakeitimai atliepia šiandienines aktualijas ir užtikrina šalies nacionalinį saugumą, stiprina valstybės sienos apsaugą.
Taip pat akcentuojama, kad teisės aktais įtvirtinami ir tam tikri saugikliai – pavyzdžiui, užkirsti kelią migrantams patekti į šalį būtų galima tik po oficialaus Vyriausybės sprendimo, atliepiančio Nacionalinio saugumo komisijos rekomendacijas.
Be to, įstatyme numatomos išimtys pažeidžiamiems užsieniečiams, besitraukiantiems nuo karo, persekiojimo ar siekiantiems patekti į šalį humanitariniais tikslais – tokie asmenys į Lietuvą būtų įleidžiami. Tuo metu neįleidžiamiems užsieniečiams, esant poreikiui, būtų teikiama medicinos ar kita humanitarinė pagalba.
Prezidentui pasirašius įstatymą, pastaroji apgręžimo politika įsigalios nuo gegužės 3 d.