Seimas įteisino neteisėtų migrantų apgręžimo politiką

Parlamentarai įteisino neteisėtų migrantų apgręžimo politiką. Karštų diskusijų Seimo salėje sulaukusį Valstybės sienos ir apsaugos įstatymą palaikė 86 Seimo nariai, 8 buvo prieš, 20 parlamentarų susilaikė.

Migrantai Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Migrantai Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Migrantai Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Migrantai Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Migrantai Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Migrantai Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Migrantai Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Migrantai Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 25, 2023, 11:19 AM, atnaujinta Apr 25, 2023, 11:26 AM

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotu įstatymu Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) suteikiamas teisinis pagrindas apgręžti neteisėtai sieną kertančius užsieniečius ekstremaliosios situacijos bei nepaprastosios padėties metu. Taip pat numatoma galimybė laikinai apriboti užsieniečių vykimą ir per tam tikrus pasienio kontrolės punktus. Visgi, teikti prieglobsčio prašymus tokie asmenys galės nepaisant to, ar į šalį pateko teisėtai, ar ne. Tačiau nelegaliai sieną kirtusį prieglobsčio prašytoją pareigūnai galės sulaikyti.

Parlamente užvirus diskusijoms ir išsiskyrus nuomonėms net valdančiųjų gretose, Seimo komitetai pasiekė kompromisą ir numatė, kad apgręžti užsieniečius VSAT galėtų tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų atstumu nuo valstybės sienos.

Nors pastaroji įstatymo iniciatyva sulaukia žmogaus teisių aktyvistų kritikos, Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad pakeitimai atliepia šiandienines aktualijas ir užtikrina šalies nacionalinį saugumą, stiprina valstybės sienos apsaugą.

Taip pat akcentuojama, kad teisės aktais įtvirtinami ir tam tikri saugikliai – pavyzdžiui, užkirsti kelią migrantams patekti į šalį būtų galima tik po oficialaus Vyriausybės sprendimo, atliepiančio Nacionalinio saugumo komisijos rekomendacijas.

Be to, įstatyme numatomos išimtys pažeidžiamiems užsieniečiams, besitraukiantiems nuo karo, persekiojimo ar siekiantiems patekti į šalį humanitariniais tikslais – tokie asmenys į Lietuvą būtų įleidžiami. Tuo metu neįleidžiamiems užsieniečiams, esant poreikiui, būtų teikiama medicinos ar kita humanitarinė pagalba.

Prezidentui pasirašius įstatymą, pastaroji apgręžimo politika įsigalios nuo gegužės 3 d.

Kritika įstatymui – ir iš valdančiosios koalicijos atstovų

Posėdyje kalbėjęs vienas iš aktyviausių apgręžimo politikos gynėjų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad migrantų atstūmimo politika buvo esminis faktorius, leidęs Lietuvai atsilaikyti nelegalios migracijos krizės akivaizdoje.

„Dar kartą priminsiu, kad Lukašenkos pradėtą nelegalios migracijos instrumentalizaciją mums pavyko sustabdyti, pirmiausiai, mums pradėjus įgyvendinti apgręžimo politiką. Ši politika pasiteisino. Lukašenkai iš rankų iškrito kozeriai, sumažėjo nelegalios migracijos srautai“, – posėdžio metu kalbėjo NSGK pirmininkas.

Jis taip pat akcentavo, kad nei įstatymą kritikuojantys parlamentarai, nei įvairios žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos nepateikė jokių alternatyvų, kokių priemonių būtų galima imtis dėl neteisėtai sieną kertančių užsieniečių. „Taip, jie siūlo alternatyvą, bet ji yra labai prasta – Lietuva be sienų. Tokia vizija ir tokia alternatyva būtų rojus tam pačiam Lukašenkai ir jo sėbrams, nelegalių žmonių gabenimu užsiimantiems žmonėms ir, be abejo, visiems tiems, kuriems norisi silpninti Lietuvos saugumą“, – pabrėžė politikas.

Jam antrino ir pataisų iniciatorė, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji akcentavo, kad institucijos ir šiuo metu gauna įvairių indikacijų apie galimai atsinaujinančius migracijos iš Artimųjų Rytų valstybių kelius. Todėl ragino Seimo narius palaikyti įstatymą. „Šiuo metu turime informacijos, kad nuolatos vyksta derybos dėl naujų skrydžių iš Irano ir iš Irako. Praėjusią savaitę įvyko skrydis iš Teherano į Minską. Nežinia, kada vėl gali atsinaujinti reguliarūs skrydžiai. Taigi, grėsmės išlieka tikrai realios“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Visgi, valdančiosios koalicijos narys, Seimo Žmogau teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius teigė negalįs balsuoti už įstatymą, kuriuo, kaip teigė jis, tarptautinei teisei prieštaraujančios politikos atsakomybė permetama ant parlamento pečių.

„Apgręžimas bet kokia savo forma ir bet kokiam teisiniam režimui – ar tai būtų ekstremali situacija, ar nepaprastoji padėtis – yra nesuderinamas su tarptautine teise“, – kalbėjo Laisvės partijos narys.

„Vienintelis būdas šiandien kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną yra turėti arba laikinąsias EŽTT (Europos Žmogaus Teisių Teismo – ELTA) apsaugos priemones, arba nušalusias galūnes“, – apgailestavo politikas ir konstatavo, kad priimdamas įstatymą, parlamentas pripažįsta, jog Lietuva kapituliuoja kaip teisinė valstybė.

Kritiškų balsų netrūko ir opozicijos gretose. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas taip pat atkreipė dėmesį į nesuderinamą Lietuvos ir tarptautinę teisę bei skatino apsvarstyti apie humaniškesnį įstatymo projektą.

„Vienintelis dalykas, ko siekia dalis opozicijos ir dalis valdančiųjų – humanizuoti tas procedūras, kurios vyksta prie sienos. Akivaizdu, kad klaidų, kai dirbame su žmonėmis ekstremaliomis sąlygomis, neišvengta“, – teigė T. Tomilinas.

„Mes esame tarptautinės bendruomenės nariai. Mes privalome laikytis visų tarptautinių konvencijų“, – akcentavo jis.

Pastabas dėl apgręžimo politikos žeria ir Europos Taryba

Galutinio balsavimo dėl apgręžimo politikos išvakarėse, Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič ragino Lietuvos parlamentą atsižvelgti į anksčiau teiktas rekomendacijas ir atmesti Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisas, kurios, pasak jos, „legalizuotų dabartinę apgręžimo praktiką, keliančią pavojų asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos“.

D. Mijatovič paragino parlamentarus „garantuoti, kad teisiniame procese būtų vadovaujamasi žmogaus teisių standartais“ ir kad būtų priimtas žmogaus teisių ir apsaugos paisantis „stiprus“ įstatymas dėl migracijos ir prieglobsčio. Komisarė pabrėžė, kad nacionaliniai įstatymai turėtų visiškai atitikti Europos žmogaus teisių konvencijos nustatytus standartus, 1951 m. Pabėgėlių konvenciją ir kitus teisės aktus. Ji pakartojo, kad svarbu „visiškai uždrausti“ persekiojimą ir kolektyvinį apgręžimą bei garantuoti „platesnę ir veiksmingą prieigą suteikiant prieglobstį“.

„Nuolat gaunu nerimą keliančių pranešimų apie smurtą prieš migrantus ir kitus žmogaus teisių pažeidimus, taip pat ir apgręžimų prie Lietuvos sienos su Baltarusija kontekste. Parlamentas turi prisidėti, kad žmogaus teisių pažeidimai būtų sustabdyti, ir prisiimti lyderystę garantuojant žmogaus teises atitinkančią migracijos politiką“, – sakė komisarė. Ji pridūrė, kad tam reikės ir nepriklausomo bei veiksmingo žmogaus teisių stebėjimo prie sienų, pašalinti prieglobsčio prašymų teikimo suvaržymus ir garantuoti nekliudomą nevyriausybinių organizacijų darbą.

„Raginu parlamentą maksimaliai panaudoti savo priemones sprendžiant apgręžimo praktikos problemą, kaip išdėstyta mano rekomendacijoje šiuo klausimu“, – sakoma D. Mijatovič pranešime.

VSAT pareigūnai pradėjo taikyti migrantų, neteisėtai kertančių valstybės sieną, atstūmimo praktiką 2021-ųjų vasarą, kai į Lietuvą iš Baltarusijos ėmė plūsti Minsko režimo masinami užsieniečiai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.