„Kad Lietuvos gynyba ir saugumas būtų maksimaliai užtikrinti, kad mūsų partnerių Lietuvoje būtų tiek, kiek yra būtina tam, jog būtų pademonstruotas efektyvus atgrasymas.
O tam, kad taip būtų, mūsų supratimu, mažiausiai turi būti įgyvendinta – nesakau, kad ryt ar poryt – bet per sutartą laiką tai, kas buvo deklaruota prezidento ir kanclerio O.Scholzo susitarime.
Skaičiau prezidento komentarą kažkuriai vokiečių žiniasklaidos priemonei, kur buvo toks gana keistas teiginys, kad „man tai viskas aišku, variantų gali būti įvairių“ (dėl Vokietijos brigados dislokavimo - aut.past.). Tai norėtųsi, kad tas „viskas aišku“ reikštų vieną variantą, o ne įvairius variantus.
Nes kitaip gali būti, kad ir vėl bus „kam nors kas nors neaišku“. Tiesiog norėtųsi to aiškumo ir toliau“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Tuo metu Vyriausybė, anot jos, toliau ruošia infrastruktūrą partnerių priėmimui.
„Partnerių Lietuvoje turi būti kiek įmanoma daugiau, atsižvelgiant į tai, kad Rusija gana agresyviai keičia savo doktriną ateičiai, ir, nepaisant didelių savo nuostolių Ukrainoje, vis dėlto nėra nusiteikusi eiti kur nors kitur, bet tik į Šaltąjį karą. Akivaizdu, kad NATO turi reaguoti, akivaizdu, kad tai turi mums kainą“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Šį antradienį Vokietijos leidinio „Der Spiegel“ publikuotame interviu prezidentas G.Nausėda teigė, kad diskusijų dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje nereikėtų pernelyg išpūsti. G.Nausėda viliasi, kad galutinis šių užvirusių diskusijų rezultatas bus visos Vokietijos brigados buvimas Lietuvoje.
„Neturėtume klausimo išpūsti. Kai kurios diskusijos kartais būna emocingos. Man asmeniškai viskas aišku: kancleris ir aš priėmėme aiškų komunikatą, kurį analizuojant išryškėja daugybė variantų. Jame taip pat numatyta, jog Lietuvoje bus dislokuota pilna Vokietijos brigada“, – vokiečių leidiniui „Der Spiegel“ duotame interviu teigė G.Nausėda.
Kritika dėl diskusijos
Savo ruožtu prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė trečiadienį išsakė ir savo pastabas valdantiesiems brigados klausimu. Anot jos, nuolatinis brigados sutarimo kvestionavimas yra paremtas politikų noru sukurti dirbtines problemas ir jas sprendžiant „užsidirbti taškų“.
„Klausimus dėl vadovų sutarimo kelia turbūt ne diplomatai, nes diplomatams vadovų sutarimas yra aiškus. Klausimą kelia politikai. O kai kelia politikai, tai ir tikslai yra politiniai: turbūt, pavyzdžiui, užsidirbti sau taškų ar dirbtinai sukurti problemą ten, kur jos nėra, o paskui vaizduoti, kad ją sprendžia. Šie politiniai žaidimai šiuo atveju yra blogi, nes jie yra susiję su labai pamatiniu Lietuvos saugumo interesu. Tokių žaidimų šia tema neturėtume žaisti“, – trečiadienį LRT radijui teigė A.Skaisgirytė.
„Brigados klausimas, kuris iš tikrųjų visiškai nepelnytai politizuojamas, turėtų nustoti būti diskutuojamas kiekviena pasitaikiusia proga“, – pridūrė ji.
Anot jos, prezidentas G.Nausėda savo susitikimo su Vokietijos kancleriu metu sieks susitarti dėl kaip galima greitesnio komunikato dėl Vokietijos brigados vykdymo.
„Prezidentas eina su žinute, kad memorandumas, kuris buvo pasirašytas tarp jo ir kanclerio Scholzo, galioja ir jis turėtų būti vykdomas kaip galima sparčiau. Lietuva daro savo namų darbus susijusius su infrastruktūra – karine, ir iš dalies civiline, kuri skirta tam, kad Lietuva būtų pajėgi priimti Vokietijos brigadą nuolatiniam dislokavimui jau 2026 m.“, – aiškino ji.
Prezidento vyriausioji patarėja tikino, kad pasiruošimas priimti vokiečių brigadą yra vykdomas ir kad Krašto apsaugos ministerija tai daro gerai.
