„Gavus Seimo priimtus Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimus Prezidentui buvo svarbu, ar juose įteisinti du principai – valstybės teisė ginti savo sienas ir žmogaus teisė gauti prieglobstį nuo karo, ar nuo nusikalstamų režimų persekiojimo kilmės valstybėse“, – teigiama prezidento komunikacijos grupės Eltai perduotame komentare.
„Prezidentas pažymi, kad Lietuva jau yra patyrusi hibridinę ataką, kuri tebesitęsia siekiant sąmoningai sukurti neteisėtus migrantų srautus. Valstybė turi būti pasiruošusi užtikrinti savo ir tuo pačiu ES išorės sienos saugumą“, – akcentuoja Prezidentūra.
„Prezidentui taip pat svarbu, kad Lietuva gerbtų žmogaus teises, kad karo ir kiti pabėgėliai ir toliau teisėtais būdais galėtų pateikti prašymą ir gauti prieglobstį mūsų šalyje, kad besitraukiantieji nuo nusikalstamų režimų persekiojimo žmonės ir toliau galėtų humanitariniais tikslais patekti į Lietuvą“, – rašoma komentare.
„Minėtose įstatymo pataisose įtvirtinti abu šie principai, todėl Prezidentas jas pasirašė“, – apibendrina Prezidentūra.
Penktadienį sostinės Daukanto aikštėje priešais prezidentūros rūmus vyko Lietuvos žmogaus teisių centro bei savanorių organizacijos „Sienos grupė“ organizuotas protestas dėl migrantų apgręžimo politikos.
Apie pusšimtį protestuotojų prie prezidentūros būriavosi nešini būgnais bei plakatais, siekdami parodyti nepasitenkinimą dėl įstatymo, kuriuo suteiktas teisinis pagrindas pasieniečiams apgręžti neteisėtai sieną kertančius užsieniečius.
Kelios dešimtys Seimo priimtu ir šalies vadovo jau pasirašytu įstatymu pasipiktinusių protestuotojų nutiesė simbolinę koncertinos juostą. Ši į spiralę susukta pjaunanti viela, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo įrengta siekiant atgrasyti neteisėtai sieną norinčius kirsti asmenis.
Protestuotojai ketino prašyti šalies vadovo vetuoti įstatymą, tačiau trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda jį pasirašė.
Kaip ELTA skelbė jau anksčiau, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotu įstatymu Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) suteiktas teisinis pagrindas apgręžti neteisėtai sieną kertančius užsieniečius ekstremaliosios situacijos bei nepaprastosios padėties metu. Taip pat numatoma galimybė laikinai apriboti užsieniečių vykimą ir per tam tikrus pasienio kontrolės punktus. Visgi, teikti prieglobsčio prašymus tokie asmenys galės nepaisant to, ar į šalį pateko teisėtai, ar ne. Tačiau nelegaliai sieną kirtusį prieglobsčio prašytoją pareigūnai galės sulaikyti.
Parlamente užvirus diskusijoms ir išsiskyrus nuomonėms net valdančiųjų gretose, Seimo komitetai pasiekė kompromisą ir numatė, kad apgręžti užsieniečius VSAT galėtų tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų atstumu nuo valstybės sienos.
Nors pastaroji įstatymo iniciatyva sulaukia žmogaus teisių aktyvistų kritikos, VRM tvirtina, kad pakeitimai atliepia šiandienines aktualijas ir užtikrina šalies nacionalinį saugumą, stiprina valstybės sienos apsaugą.
Taip pat akcentuojama, kad teisės aktais įtvirtinami ir tam tikri saugikliai – pavyzdžiui, užkirsti kelią migrantams patekti į šalį būtų galima tik po oficialaus Vyriausybės sprendimo, atliepiančio Nacionalinio saugumo komisijos rekomendacijas.
Be to, įstatyme numatomos išimtys pažeidžiamiems užsieniečiams, besitraukiantiems nuo karo, persekiojimo ar siekiantiems patekti į šalį humanitariniais tikslais – tokie asmenys į Lietuvą būtų įleidžiami. Tuo metu neįleidžiamiems užsieniečiams, esant poreikiui, būtų teikiama medicinos ar kita humanitarinė pagalba.
Valstybės vadovui pasirašius įstatymą, pastaroji apgręžimo politika įsigalios nuo gegužės 3 d.
