Europos Parlamentas pritarė solidarumo mechanizmui, dėl to, itin išaugus migrantų srautams, visos Europos Sąjungos narės turėtų pasidalinti migrantų priėmimu. Pokytis yra tas, kad pagal dabartines taisykles atsakomybę už migrantus prisiima pirma šalis į kurią jie atvyko.
Tokios šalys kaip Italija, Graikija, Malta teigia, kad joms nebeužtenka pajėgumų priimti ir atsakyti už tiek daug migrantų. Lietuva, kaip ir kitos konservatyvios šalys, tokiam sprendimui priešinasi, politikai teigia, kad tai pritrauktų dar daugiau migrantų, tačiau Europoje yra ir daug pritarimo, ypač iš kairiųjų.
Pasak Europos Parlamento nario Petro Auštrevičiaus, svarbu suvokti, kad Europos Sąjunga yra organizacija, kurią reikia matyti kaip vienetą. Visą Bendriją veikia migracija, ir ne tik iš Pietų, tačiau taip pat ir iš Rytų. „Jei mes ir toliau laikysimės tokios nuomonės, kad po vieną spręsime šiuos dalykus, tai aš nežinau, ar narės sugebės po vieną išspręsti ir atsilaikyti prieš antplūdžius, kurie pastaruoju metu išlieka, sakyčiau, dideli“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ teigė Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.
Pasiūlymas įvesti vadinamąsias migrantų kvotas nėra galutinis, tai reiškia tik derybų pradžią. Parlamentaras mano, kad pasiūlymo tekstas dar keisis derybose su Europos Komisija ir Taryba, tačiau yra svarbu, kad narės įsipareigotų priimti tam tikrą kiekį migrantų.
„Europos Komisija turėtų specialų koordinatorių arba padalinį, kuris prižiūrėtų šiuos reikalus. Valstybių narių įsipareigojimai priklausytų nuo gyventojų skaičiaus ir valstybių ekonominio išsivystymo lygio, BVP tenkančio vienam gyventojui. Koordinatoriai turėtų tartis dėl galutinio perkeliamų migrantų skaičiaus. Būtų numatyta ir galimybė, kad Europos Komisija padėtų – per vadinamąjį pajėgumų didinimo instrumentą. Šią sistemą reikės išbandyti, niekas nežino kaip darniai bus galima susitarti ir kaip vyktų toks perkėlimas, bet akivaizdu, kad pavienės valstybės negali atlaikyti tokių migrantų antplūdžių“, – nurodė P. Auštrevičius.
Nors su didžiausiais migrantų antplūdžiais šiandien susiduria Pietų Europa, reikia nepamiršti, kad Rytų Europoje didelių migrantų antplūdžių taip pat galima sulaukti. Būtent dėl šios priežasties, europarlamentaro manymu, Lietuva privalo labai aktyviai dalyvauti šiose derybose, ieškoti protingiausio sprendimo. „To vengti, tai ignoruoti ar nuo to bėgti – nematau galimybių“, – pažymėjo P. Auštrevčius.
Vadinamosios migrantų kvotos būtų įvestos ne pirmą kartą. 2015 metais Lietuva turėjo priimti apie 1000 migrantų iš kitų Europos Sąjungos valstybių, tačiau valdžios atstovų teigimu, didžioji dalis šių žmonių išvyko atgal į Vakarų Europą, Lietuvoje liko apie 100, o gal net mažiau. Natūralu, kad kyla klausimas, ar įmanoma užtikrinti, kad migrantai liktų priskirtoje šalyje.
Pasak P. Auštrevičiaus, tai yra labai sudėtinga. Nors daugeliui migrantų kur kas žavesnės šalys yra Vokietija, Nyderlandai ar Belgija, visgi daug ką lemia ir emocinė, socialinė, finansinė parama, kurią žmonės gauna atvykę į priskirtą šalį. „Dirbtinai šių žmonių sulaikyti aš, tiesą sakant, nematau galimybės. Na, nekursime mes jiems kažkokių tai stovyklų, iš to paskui atsiras kito pobūdžio problemos. Taigi, idealus sprendimas vargu, ar išlaikys dienos šviesos egzaminą“, – teigė Europos Parlamento narys.
Lietuvai susidūrus su migrantais, atvykstančiais per Baltarusiją buvo prašoma Europos Sąjungos pagalbos, kalbėta ir apie kvotas, ir apie bendrą Bendrijos finansavimą šiems migrantams išlaikyti. Šiuo metu, kai su kur kas didesniu migrantų antplūdžiu susiduria Pietų Europa, susidaro įspūdis, kad valdžios atstovai bendros Bendrijos politikos migracijos klausimais nenori palaikyti.
„Gąsdinti visus migrantų antplūdžiu yra ganėtinai lengva, bet spręsti tą situaciją, kai iš tikrųjų viena ar kita valstybė tampa taikiniu ir dažnai ta nereguliari migracija atsiranda sunkiai prognozuojamomis aplinkybėmis ir kada, ir kokiu laiku, kita. Nauji dokumentai nurodo ir papildomą atvykstančiųjų patikrą, tai ir pirštų antspaudai, tapatybės nustatymas, sveikatos būklės patikrinimas.
Tik vaikai atleidžiami nuo šių būtinųjų patikrų. Daroma viskas, kad būtų įsitikinta, kad tas žmogus, kuris prisistato ir yra tas žmogus. Kai mus užgriūtų tokios migracijos bangos kaip Italijoje... Tik priminsiu, per vieną savaitgalį ten atvyksta kartais ir iki 3000 migrantų, o mes sukom galvas, kai buvo per visą laikotarpį apskritai 4000 atvykusiųjų. Įsivaizduokime, koks ten yra intensyvumas migracijos srautų“, – nurodė politikas.
Pasak P. Auštrevičiaus, Bendrija ieško sprendimo. Iki šiol svarbi praktika išlieka ir dialogas su pirminėmis valstybėmis iš kurių migrantai atvyko, bet tai ne visada pavyksta, ypač kai šalyse siaučia pilietiniai karai ar karinė suirutė. „Europos Sąjunga neatveria vartų visiems, bet ieško tinkamo sprendimo, kuris būtų grįstas solidarumu ir pasitikėjimu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo Europos Parlamento narys P. Auštrevičius.
