Lietuvos politikų laužomos ietys stebina net ir visko mačiusį G. Kirkilą: ant kortos – šalies saugumas

„Konkuruoti galima rinkimuose, o dėl savo šalies saugumo būtina veikti kartu“, – įsitikinęs ilgametis Seimo narys, buvęs premjeras ir krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, bandantis prie vieno stalo susodinti visas parlamentines partijas.

G.Kirkilą būti partijų derybų tarpininku pakvietė konservatoriai, vadovaujami užsienio reikalų ministro G.Landsbergio.<br> lrytas.lt montažas.
G.Kirkilą būti partijų derybų tarpininku pakvietė konservatoriai, vadovaujami užsienio reikalų ministro G.Landsbergio.<br> lrytas.lt montažas.
Gediminas Kirkilas,Gitanas Nausėda<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gediminas Kirkilas,Gitanas Nausėda<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Kirkilą būti partijų derybų tarpininku pakvietė konservatoriai, vadovaujami užsienio reikalų ministro G.Landsbergio.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Kirkilą būti partijų derybų tarpininku pakvietė konservatoriai, vadovaujami užsienio reikalų ministro G.Landsbergio.<br>V.Skaraičio nuotr.
Prezidentas susitiko su aukščiausiais šalies pareigūnais dėl situacijos Baltarusijoje. Gediminas Kirkilas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Prezidentas susitiko su aukščiausiais šalies pareigūnais dėl situacijos Baltarusijoje. Gediminas Kirkilas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvossocialdemokratų darbo partija Gediminas Kirkilas<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvossocialdemokratų darbo partija Gediminas Kirkilas<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvossocialdemokratų darbo partija Gediminas Kirkilas<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvossocialdemokratų darbo partija Gediminas Kirkilas<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2023-05-03 09:52, atnaujinta 2023-05-03 12:46

Ar pajudės pastaruoju metu įstrigęs parlamentinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos? Kaip rašė „Lietuvos rytas“, įvairių partijų veikėjams dėl šio susitarimo besiriejant konservatoriai derybų tarpininku pasikvietė buvusį politinį priešininką patyrusį derybininką G.Kirkilą.

„Ankstesniuose partijų susitarimuose dominuodavo užsienio, saugumo ir gynybos reikalai. Neseniai pastarieji buvo atskirti nuo užsienio politikos, atsidūrė atskirame susitarime.

Mano galva, dėl to buvo padaryta klaida, todėl susitarimo pasirašymas ir stringa, nes užsienio politika pateko į vidaus politikos apyvartą“, – sakė „Lietuvos ryto“ pakalbintas G.Kirkilas.

– Žinant, kad šiuo metu visa Europa atsidūrė tarsi ant parako statinės, ar ne keistokai atrodo politikų ginčai?

– Tai mane labiausiai ir stebina. Ne kartą šia tema esu rašęs komentarus. Būtent dabar, kai šio susitarimo reikia kaip niekad anksčiau, kažkodėl laužomos ietys.

– Kokios priežastys lemia tokią situaciją?

– Viena priežasčių – kad susitarime yra numatyta gynybai skirtą finansavimą padidinti iki 3 proc. BVP. Manyčiau, esant dabartinei geopolinei situacijai apie tai net nereikėtų diskutuoti. Dar didesni nesutarimai dėl Lietuvos politikos Kinijos atžvilgiu.

Valstiečiai ir socialdemokratai mano, kad buvo neteisinga su Pekinu nutraukti aukščiausio lygio diplomatinius santykius.

Tačiau dabar, po Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje Lu Shaye pareiškimo, esą buvusios sovietinės respublikos neturi jokio statuso, nes „nėra tarptautinės sutarties, kuri materializuotų jų suverenitetą“, nuomonė krypsta jau į priešingą pusę.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, kaip ir ankstesniuose susitarimuose, pasiūlė, kad atsirastų punktas dėl tautinių mažumų.

– Praėjusią savaitę telefonu kalbėjosi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas. Po jo Kijevas pranešė, kad pokalbis buvęs pozityvus ir turiningas. Ar to negalima būtų laikyti ženklu, kad ir Lietuvai reikėtų imtis panašių žingsnių Kinijos atžvilgiu?

– Mano nuomonė panaši. Juolab kad Užsienio reikalų ministerija ne kartą kalbėjo norinti su Kinija palaikyti gerus santykius. Ginčas dėl Taivano atstovybės Lietuvoje pavadinimo – smulkus dalykas. Iš tikrųjų tai yra tik dingstis Pekinui spausti Vilnių.

– Jūs dirbote ir krašto apsaugos ministru, ir premjeru. Ar tuo metu taip pat laikėtės pozicijos, kad nuo Kinijos reikėtų laikytis atokiau, ar jos atžvilgiu geriau laviruoti?

– Tuo metu Kinijos režimo pobūdis buvo kitoks, todėl ir santykiai buvo kur kas geresni. Didžiųjų pasaulio valstybių prekybiniai santykiai taip pat buvo dabar ramesni. Šiuo metu situacija kur kas nuožmesnė. Tačiau Kinija ir anksčiau į kiekvieną jai nepalankų gestą reaguodavo itin aštriai.

Antai 2008 metais prezidentas Valdas Adamkus planavo vykti į Pekino olimpiadą, tačiau vizito išvakarėse susitiko su Tibeto dvasiniu vadovu Dalai Lama ir po to nusprendė į olimpines žaidynes nebevažiuoti.

Lietuvos sportininkų delegacija jau buvo Pekine.

Dar V.Adamkaus ir Dalai Lamos susitikimo dieną man paskambino mūsų olimpiečių vadovai ir pranešė grėsmingą žinią – prezidentui atsisakius vykti į Pekiną, kinai atšaukė visus mūsų sportininkams skirtus padėjėjus, kurių buvo apie du šimtus.

Be jų lietuviai būtų tiesiog negalėję dalyvauti olimpiadoje.

Man taip pat buvo pranešta, kad jeigu į Pekiną atvyktų Lietuvos Vyriausybės vadovas, padėjėjai mūsų olimpiečiams būtų sugrąžinti.

Vos tik išplatinome žinią, kad aš, kaip premjeras, vykstu į Pekiną, kinai vėl paskyrė Lietuvos sportininkams padėjėjus.

– Ką, jūsų manymu, Lietuva laimėjo Taivano atstovybę Vilniuje pavadinusi šios valstybės vardu?

– Pelnėme tam tikrą Amerikos palankumą. Mums šiuo metu svarbiausia – tvirtas NATO užnugaris, o JAV – didžiausia ir stipriausia Aljanso valstybė.

Kita vertus, kol kas ES neturi bendros politikos Pekino atžvilgiu. Manoma, kad netrukus bus suformuotas bendras požiūris į Kiniją, prie kurio, žinoma, prisijungtų ir Lietuva. Esu tikras, kad toje bendroje ES politikoje nebus apeitas ir Taivano klausimas.

– Kaip jums, kaip buvusiam krašto apsaugos ministrui, atrodo, ar Lietuvos veiksmai dėl savo saugumo yra pakankami?

– Lietuva iš tikrųjų yra nemažai nuveikusi. Taip pat manau, kad NATO viršūnių susitikime, vyksiančiame liepos mėnesį Vilniuje, bus patvirtinti nauji gynybos planai Aljanso Rytų sparnui. Tai labai svarbus dalykas mūsų šalies saugumui.

Tačiau turime opią problemą – kaip esame pasiruošę priimti sąjungininkus? Ne tik vokiečius. Šis klausimas – esminis, reikėtų nemažai investicijų. Ir naujų butų kariams, ir poligonų, ir kitų karinės infrastruktūros objektų.

Todėl ginčai dėl Vokietijos brigados, kuri turėtų būti dislokuota Lietuvoje, man atrodo šiek tiek perdėti.

– Kaip manote, kodėl įsižiebė šie ginčai?

– Mūsų šalies institucijos, atsakingos už užsienio politiką, nedirba glaudžiai kartu. Prezidentūra – atskirai, Seimas ir Vyriausybė – taip pat atskirai. Kai tokio bendradarbiavimo nėra, kyla politikų kovos. Šis politikavimas dar labiau paaštrės artėjant kitų metų svarbiems rinkimams.

Todėl kuo skubiau reikia priimti parlamentinių partijų susitarimą dėl bendros šalies užsienio politikos. Kai tik jis atsiras, visiems bus privalu jo laikytis ir nustoti tuščiai politikuoti.

Man, pavyzdžiui, iki šiol galvoje netelpa, kodėl Rusijai paskelbus, kad Baltarusijoje bus dislokuoti atominiai ginklai, net nebuvo sušauktas Valstybės gynimo tarybos posėdis.

Manyčiau, reikėjo nedelsiant susirinkti, pasitarti, pasidalyti turima informacija.

Neatmestina, kad iš Maskvos ar Minsko bus ir daugiau provokacijų. Ypač prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Todėl ambicijas dabar reikėtų pamiršti. Konkuruoti galima rinkimuose, o dėl savo šalies saugumo būtina veikti kartu.

– Ar susitarimą dėl bendros užsienio politikos pavyks pasirašyti iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje?

– Reikia tik politinės valios. Jei ji būtų, susitarimą galėtume pasirašyti per tris dienas net ir be aiškios pozicijos Kinijos atžvilgiu. Šiuo metu esame nutarę, kad dokumentą reikia sutrumpinti ir supaprastinti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.