„Dėl divizijos sukūrimo šiandien VGT konstatavo, kad, atliepiant mūsų grėsmių vertinimą, projektuojamą Rusijos pajėgų atsistatymo pagrindinį scenarijų, taip pat NATO regioninius gynybinius planus, yra priimtas sprendimas pritarti krašto apsaugos ministro siūlymui kurti divizijos dydžio vienetą sausumos pajėgose“, – pranešė K.Budrys.
Prezidento patarėjas pastebėjo, kad valstybės planai susiję su dideliais žmogiškaisiais, laiko bei finansiniais resursais, tačiau pilno divizijos operacinio pajėgumo siekiama iki 2030 metų.
„Šiandien buvo sutarta dėl tokios formulės: dabartinių skiriamų 2,52 proc. BVP, plius lėšos infrastruktūrai parengti Vokietijos brigadai priimti, plius papildomos lėšos divizijos tolesnei plėtrai – visi įsigijimai ir su tuo susiję reikalai“, – nurodė jis.
K.Budrys kalbėjo, kad Lietuva taip pat kalbėsis su užsienio partneriais dėl tam tikrų įgalintojų paramos – tų, kurių pati Lietuva nepajėgtų įsigyti iki 2030 metų.
Pasak prezidento patarėjo, sprendimas kurti diviziją yra nacionalinis – šiame etape nėra svarstoma apie kitų pajėgų įtraukimą.
„Pirmiausiai eitų kalba apie mūsų turimas dvi brigadas ir vieną rezervinę brigadą – tad apie tris mūsų nacionalines manevrines brigadas“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
K.Budrys taip pat pabrėžė, kad divizijos kūrimas nepaneigia šalies poreikio turėti vokiečių brigadą Lietuvoje – toliau bus investuojama į brigadai reikalingą infrastruktūrą, kalbamasi dėl kuo ankstesnių dislokavimo terminų su Vokietijos politikais.
A.Anušauskas: tai bus esminis pokytis
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antrino, jog vokiečių brigada, kuri dedikuota Lietuvai, priklauso Vokietijos nacionalinei divizijai.
„Be abejonės, iš sąjungininkų bus poreikis ir mes su sąjungininkais apie tokį divizijos kūrimo planą kalbėjome. Divizijos veikimui reikalingi papildomi įgalintojai – ugnies sistemos, priešlėktuvinės gynybos ir panašūs, ir tuos įgalintojus mūsų sąjungininkai žada duoti, kol mes neturėsime sukūrę savo elementų“, – aiškino KAM vadovas.
Anot ministro, divizija kuriama įvertinus ir Rusijos planus didinti savo pajėgumus, brigadas paversti divizijomis taip pat ir Kaliningrado srityje.
„Manau, kad divizijos sukūrimas būtų labai svarbus bendroje NATO karinių pajėgų hierarchijoje, reikštų esminį pokytį modernizacijos srityje, nes kalba eitų ir apie divizijos sunkinimą, tai yra, tankų vieneto sukūrimą.
Be to, dalis įsigyjamos ginkluotės ir karinės įrangos jau dabar yra priskiriamos divizijos lygmens priemonėms“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Pasak A.Anušausko, divizija yra ne taikos, bet karo meto struktūra – ją taikos metu sudaro dvi egzistuojančios brigados, bet numatoma ir trečia – rezervinė brigada, kuri sudaroma iš aktyviojo rezervo karių mobilizacijos atveju.
„Pagal šiuolaikinių karų patirtį ir vykstančio karo Ukrainoje patirtį, akivaizdu, kad pagrindinis manevro vienetas tuose karuose yra divizija, todėl jos sukūrimas užtikrins ir geresnę sąveiką su NATO, ir NATO regioninių planų realizavimą“, – pažymėjo ministras.
Tuo metu paklaustas, kaip vertina užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžius, jog, kol nėra aiškus Vokietijos įsipareigojimas, reikėtų ieškoti kitų partnerių paramos, A.Anušauskas patikino, jog kitų susitarimų šiuo metu nėra. „Žinote, mūsų susitarimas su Vokietija kaip ir buvo, taip ir yra. Kitų susitarimų mes neturime“, – sakė jis.
Kariuomenės divizijoje paprastai tarnauja nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. karių, ji susideda iš kelių brigadų. Lietuvos kariuomenėje šiuo metu tarnauja apie 11,5 tūkst. karių profesionalų, 5,2 tūkst. karių savanorių ir 3,8 tūkst. šauktinių.
VGT nariais yra prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
