„Matome, kad praeitais metais priimtas Rinkimų kodeksas iš esmės veikia neblogai, tačiau savivaldos rinkimų metu išryškėjo probleminės kodekso interpretavimo vietos, kurias reikia tobulinti. Situacija, kurią matėme dėl dviejų kandidatų į merus, kurie yra teisti už korupcinio pobūdžio nusikaltimus, įrodė, kad reikalinga tikslinti tokio pobūdžio nusikaltimų reglamentavimą ir nubrėžti aiškią ribą, kada teisti asmenys nebegali dalyvauti rinkimuose. Greta to matome poreikį suteikti daugiau įrankių VRK, kad jie galėtų greičiau reaguoti į teismų sprendimus ir nesukelti tokio chaoso, kurį matėme. Galiausiai, rinkimuose išryškėjo kitų problemų, kaip ne iki galo tinkamai reglamentuotas debatų organizavimas, teisinių priemonių kovai su melaginga informacija stoka, ar gana suvelti rinkimų organizavimo terminai, dėl kurių ne visados kampanijos dalyviai ir VRK turi protingus laiko rėmus spręsti iškylantiems procedūriniams nesutarimams“ – teigia konservatorių frakcijai priklausantis Seimo narys Andrius Vyšniauskas.
Siūloma leisti pareiškinius dokumentus VRK pateikti anksčiau
Parlamentarai savo iniciatyva siūlo numatyti, kad kandidatas likus 65 dienom iki rinkimų turėtų būti baigęs ne tik teismo paskirtą bausmę, bet ir baudžiamojo poveikio priemonę.
Projekte, atsižvelgus į VRK, Prezidentūros ir Seimo narių pasiūlymus, numatoma, kad pareiškiniai dokumentai Vyriausiajai rinkimų komisijai galėtų būti teikiami žymiai anksčiau nei dabar (šiuo metu tam yra skirtas tik bemaž trijų savaičių laikotarpis). Siūloma, kad pareiškinius dokumentus kandidatai galėtų pradėti teikti prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui, o dokumentų teikimas pasibaigtų likus 80 dienų iki rinkimų dienos.
Iniciatorių teigimu, šie pakeitimai užtikrintų, jog Vyriausioji rinkimų komisija turėtų daugiau laiko dokumentų peržiūrai, o taip pat, pareiškiniai dokumentai nebūtų teikiami tarpušvenčiu, kaip visados nutinka per savivaldos rinkimus.
Siūlo įtvirtinti „melagingos informacijos“ sąvoką
Taip pat siūloma numatyti mažesnį debatuose dalyvaujančių kandidatų kiekį. Siekiant debatų kokybės vienos laidos dalyvių skaičius negalėtų būti didesnis nei 7 dalyviai. Konkretų dalyvių skaičių ir grupių dydį kiekvienoje debatų laidoje nustatytų Vyriausioji rinkimų komisija.
Kodekso pataisomis taip pat siūloma įtvirtinti „melagingos informacijos“ sąvoka ir sukurti mechanizmą, kaip kandidatas galėtų apsiginti, jeigu apie jį tokia melaginga informacija yra paskelbta.
Siūloma Rinkimų kodekse numatyti draudimą rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu skelbti savivaldybių, Seimo narių ir Europos parlamento narių veiklos ataskaitas, kurios nėra pažymėtos kaip politine reklama.
Numatyti Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai
Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimais, siekiama padėti teismams priimti aiškesnius sprendimus ir taikyti vienodą praktiką dėl baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo kartu su bausme, kai atimamos viešosios teisės ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla.
Kaip teigia projekto iniciatoriai, po 2023 m. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų iškilo problema dėl nevienodos teismų praktikos, kuomet yra atimamos asmens viešosios teisės ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla.
Šiuo metu esančiuose baudžiamuosiuose įstatymuose yra įtvirtintos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas asmeniui būti tam tikros kategorijos pareigūnu ir draudimas asmeniui dirbti konkretų darbą kokioje nors veiklos srityje arba užsiimti tam tikra veikla. Baudžiamojo proceso kodekse reglamentuojamas tokių nuosprendžių vykdymas, nenurodant kas šiuos nuosprendžius turi įvykdyti.
„(Siūlomos – ELTA) pataisos padės ir teismams priimti aiškius sprendimus, taikyti vienodą praktiką dėl baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo kartu su bausme, kai sprendžiamas klausimas dėl viešosios teisės ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo“ – teigia Seimo narė Irena Haase.
Iniciatorių teigimu, visi Šie pakeitimai kyla iš Lietuvos aukščiausiojo teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo pasiūlšmų ir supaprastintų Teismų veiklą minėto pobūdžio bylose, kadangi būtų panaikintas esantis dviejų straipsnių skirtingas interpretavimas, taip pat būtų aiškiau nurodyta kas yra atsakingas už tokio pobūdžio nuosprendžių vykdymą.
