Todėl, liberalės teigimu, be divizijos karinio vieneto kūrimo bei Vokietijos brigados dislokavimo, visuotinis šaukimas taip pat yra svarbus gynybos sistemos elementas.
„Lietuva turi atitinkamai reaguoti. Divizija, pasirengimas priimti brigadą čia, Lietuvoje, ir visuotinis šaukimas yra visi trys svarbūs dalykai, kuriuos mes turėsime daryti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė parlamento vadovė.
„Kad einame link visuotinio šaukimo, manau, yra akivaizdu“, – akcentavo ji.
Beveik prieš metus pasirašant parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos politikos, politinės jėgos nesutarė dėl privalomosios karo tarnybos nuostatų, todėl visuotinio šaukimo iniciatyva nebuvo įtraukta į dokumentą.
Klausiama apie šių pozicijų nesuderinamumą, V. Čmilytė-Nielsen teigė mananti, kad požiūrių skirtumai yra minimalūs.
„Manau, kad skirtingumai, jeigu jie yra, tai jie iš esmės labai nedideli. Visi suprantame, kad šalies gynyba, saugumas dabar yra esminė tema. Ir ta tema, kuri yra mažiausiai skaldanti, dėl kurios mažiausiai išsiskiria nuomonės“, – svarstė ji.
Be to, politikė pastebėjo, kad visuotinio šaukimo principas nebūtų įvedamas nedelsiant – tam, pasak jos, reikia laiko ir resursų. Todėl, tęsė liberalė, procesą vertėtų padalinti į keletą etapų.
„Vien bravūriškai paskelbti apie tai, kad tai įvyks rytoj, nereiškia, kad taip bus. Manau, kad reikia išskaidyti šį planą etapais“, – nurodė V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad šeštadienį vykusioje konservatorių partijos taryboje užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nurodė pasigendantis aktyvesnės diskusijos apie visuotinį šaukimą ir kėlė klausimą, ar visi partijos kolegos vienodai supranta grėsmes, su kuriomis susiduria Lietuva.
Jam antrina ir Prezidentūra. Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigė, kad prezidentas palaikė ir palaikys iniciatyvą dėl visuotinio šaukimo į kariuomenę. Tačiau, pasak jo, esminiams sprendimams šiuo metu trūksta politinės valios.
Tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas laikosi nuosaikesnės pozicijos. Jis nurodo palaikantis visuotinio šaukimo idėją, tačiau pabrėžia, kad pirmenybę derėtų teikti prioritetiniams sprendimams.
„Jau savo laiku tai buvo išsakyta ir aš sakiau: aš už visuotinį šaukimą, tačiau mes turime matyti tą realybę, kuri egzistuoja, matyti tuos resursus, kuriuos turime ir surasti tuos prioritetus, kuriuos dar pirmiausiai turime įgyvendinti. Ir, pavyzdžiui, šaukimo reforma, judant link visuotinio šaukimo, yra vienas iš jų“, – sakė jis.
Augustė Lyberytė (ELTA)
