Visgi, politikos ekspertai tokios idėjos galimybę virsti realybe vertina skeptiškai. O tai, kokį kandidatą valdančiosios partijos galiausiai pasirinks, anot jų, priklausys nuo to, kokio tikslo prezidento rinkimuose valdantieji iš tiesų sieks.
Mato strategiją
Konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis nurodė, kad partija neatmeta galimybės su Laisvės partija ir Liberalų sąjūdžiu prezidento rinkimų metu kelti vieną bendrą kandidatą.
„Partijos gali susitarti ir dėl bendrų kandidatų arba bendrų pozicijų, kuriose galėtume dalyvauti drauge. Parengėme lauką ganėtinai plačiam spektrui variantų: partija gali turėti ir savo kandidatą, gali turėti išorės kandidatą, kurį rems, gali sutarti ir su kitomis partijomis, su kuriomis sėkmingai dirba Vyriausybėje, remti bendrą kandidatą“, – interviu 15min.lt sakė G.Landsbergis.
Bendro kandidato idėją teigė palaikantis ir Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas.
„Labai svarbu pasiekti, kad dešinėje politinio spektro pusėje būtų mažiau kandidatų negu kairėje pusėje. Tai leistų dešinės pusės kandidatui lengviau pakliūti į antrąjį rinkimų turą, nes jeigu būtų labai didelis išsibarstymas dešinėje pusėje, teoriškai gali atsitikti taip, kad niekas iš dešinės nepakliūna į antrąjį turą, ir antrame ture dešiniesiems reikėtų balsuoti už kairiuosius kandidatus“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė liberalas.
Priežasčių nesusitarti – daugiau
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius pastebėjo, kad konservatoriai savo kandidato prezidento rinkimuose neturėjo ir 2009-aisiais, ir 2014 metais, kai parėmė Dalią Grybauskaitę, ir tai nebuvo sprendimas, dėl kurio partijai vėliau reikėjo gailėtis.
Politologo teigimu, tiek konservatoriai, tiek liberalai bei laisviečiai supranta, kad iškėlus bendrą kandidatą, rezultatas būtų solidesnis, o jeigu būtų pasirinktas nepartinis kandidatas, galbūt net atsirastų galimybė rinkimus laimėti.
Visgi, faktorių, dėl kurių didėja tikimybė partijoms dėl bendro kandidato nesusitarti, yra daugiau.
„Natūralu, kad mažosios koalicijos partnerės galvos, kaip joms išsiskirti artėjančių Seimo rinkimų kontekste. Nes Laisvės partijai ir Liberalų sąjūdžiui, o ir tai pačiai Tėvynės Sąjungai, Seimo rinkimai yra svarbesni.
Tačiau ypač mažesnėms partijoms reikia pradėti galvoti, kaip save pateikti rinkimų kontekste – reikia išsiskirti iš to bendro koalicijos katilo, parodyti, ką jie padarė. Galbūt net eiti į nedidelius, šiek tiek surežisuotus konfliktus su Tėvynės Sąjunga, kad būtų aiškus profilis rinkėjams, tarsi atsiskaitymas už tą visą laikotarpį.
Todėl strategija turėti bendrą kandidatą su Tėvynės Sąjunga yra mažiau patraukli“, – įvertino M.Baltrukevičius.
Be to, politologas pastebėjo, kad savo kandidato kėlimas prezidento rinkimuose, jeigu šie sutaptų su Europos Parlamento rinkimais, galėtų padėti ir patempti ir visą partijos sąrašą.
G.Nausėdos vaidmuo
Tai, ar konservatoriai pasirinks partietį, ar nepartinį kandidatą, anot M.Baltrukevičiaus, priklauso nuo to, koks yra pagrindinis partijos tikslas.
Jeigu tikslas yra laimėti prezidento rinkimus, tuomet naudingiausia paremti populiarų visuomenėje asmenį, kuris vertybiškai panašiai mąsto, kaip ir partija, bet nėra partijos narys, ir dėl to gali pritraukti gerokai didesnę paramą.
„O jeigu Tėvynės Sąjunga įsivertins, kad G.Nausėdą nugalėti yra sunkus uždavinys, tada gali būti pasirinktas variantas, orientuotas į EP rinkimų sąrašo timptelėjimą į viršų – tokiu atveju naudingiau partinis kandidatas“, – pastebėjo jis.
M.Baltrukevičius įsitikinęs, kad konservatorių partija į prezidento rinkimus žiūri realistiškai ir supranta, kad jiems, dėl dviejų turų sistemos, pergalę šiuose rinkimuose pasiekti yra sudėtinga.
„Manau, kad labiau žiūrima į tai, kaip pasiekti solidžiausią įmanomą rezultatą, o ne taip labai galvojama apie konkretų šansą turėti savo prezidentą“, – svarstė jis.
Politologas priminė ne vieną Lietuvoje atliktą „antro pasirinkimo“ tyrimą, kurio metu šalies gyventojų buvo klausiama, už kurią partiją balsuotų, jeigu negalėtų balsuoti už tą, kurią norėtų. Tokiose apklausose Tėvynės Sąjunga nežiba.
„Tėvynės Sąjunga turi poliarizuojantį krūvį – tu partiją arba myli, arba ne, tad ir partijos iškeltas kandidatas arba labai patiks, arba labai nepatiks. Tada yra sunku, nes antrame ture žmonės renkasi strategiškai.
Merų rinkimai buvo labai geras signalas Tėvynės Sąjungai. Galima sakyti, kad „antrojo turo“ efektas didžiuosiuose miestuose nelabai jaustųsi, bet visoje likusioje Lietuvoje mažai savivaldybių, kur konservatorių kandidatas galėtų nugalėti, ypač tokį kandidatą, kaip G.Nausėdą“, – įvertino jis.
Visgi, kaip pabrėžė M.Baltrukevičius, iki rinkimų dar liko nemažai laiko, tad partijos dar gali pažerti staigmenų.
„Atrodo, kad daugmaž žinome, kokie gali būti kandidatai – bet dabar tik gegužė. Jeigu rugsėjį nieko naujo negirdėsime, tada galėsime sakyti, kad šį kartą nėra jokių nepartinių kandidatų, galimai nuobodūs rinkimai. Bet dar yra nemažas laiko tarpas iki rinkimų, tad yra šansų, kad dabartinė ramybė yra šiek tiek apgaulinga“, – neatmetė jis.
Norės reklamos?
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas tikimybę, kad valdančiosios koalicijos partijos kels vieną bendrą kandidatą, vertina itin skeptiškai.
„Skeptiškai žiūrėčiau į bendrą kandidatą, nes tai nenaudinga – greičiausiai tai būtų Tėvynės Sąjungos kandidatas, o jaunesnieji broliai – liberalai ir laisviečiai – turėtų sutikti su tuo kandidatu.
Todėl manyčiau, kad nesutiks – tai skamba nerealiai. Bet kuri partija nori pasireklamuoti“, – įsitikinęs V.Dumbliauskas.
Ypač reklamos, anot politologo, reikės Laisvės partijai: „Laisviečiai yra susirūpinę savo politiniu išlikimu – jie turi kelti savo žmogų, save reklamuoti kiek įmanoma“.
V.Dumbliauskas svarstė, kad konservatoriai galimai norėtų pareklamuoti savo, politiką, kuris bent kelis mėnesius būtų dėmesio centre.
Politologo manymu, vienyti jėgas prezidento rinkimuose valdantieji svarsto supratę, kad įveikti G.Nausėdą būtų itin sunku.
„Manau, jie turi suvokti, kad G.Nausėda iš esmės nepavejamas. Dabar jo reitingai pakritę, bet tie dalykai, kaip nuslėpimas apie stojimą į komunistų partiją, pasimiršta. Dar metai laiko iki rinkimų“, – pabrėžė jis.
