Antradienį Seimas svarstys Civilinės sąjungos įstatymą: ant stalo – ilgai kurtas kompromisas

Antradienį į Seimo darbotvarkę grįžta Civilinės sąjungos įstatymas. Svarstymo stadijoje parlamentarai turės apsispręsti, ar pritarti valdančiosios daugumos partijų inicijuotam projektui, praneša parlamento Laisvės frakcija.

 Aušrinė Armonaitė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Aušrinė Armonaitė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2023-05-17 17:47, atnaujinta 2023-05-17 22:15

Anot Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės, į Seimo salę grįžtantis Civilinės sąjungos įstatymas – ilgai kurto kompromiso rezultatas.

„Šio įstatymo priėmimas kritiškai svarbus siekiant užtikrinti, kad visų šeimų teisės būtų geriau apsaugotos ir įgautų teisinį stabilumą Lietuvoje. Šio įstatymo laukia ne tik LGTB+ bendruomenė, bet ir tūkstančiai žmonių gyvenančių ne santuokoje. Civilinės sąjungos įstatymas yra lyčiai neutralus, jis reikalingas daugybei žmonių. Lietuvoje gyvena beveik 600 tūkst. suaugusių asmenų 20–49 metų amžiaus grupėje, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos.

Tai didžiulis skaičius, kuris atskleidžia, kiek galimai šalyje yra asmenų, kuriančių tarpusavio santykius, tačiau jų neįteisinusių. Svarbu spręsti šių porų problemas“, – teigia Laisvės frakcijos narė, Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Priėmus įstatymą, civilinę sąjungą sudarę partneriai kurs bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turės galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldės pagal įstatymą ir nemokės paveldėjimo mokesčių, turės galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, gauti su sveikata susijusią informaciją ir kt.

„Civilinės sąjungos institutą yra įteisinusios transatlantinės ir europinės integracijos procesuose dalyvaujančios valstybės. Tuo tarpu nedemokratinės, autoritarinės ir piliečių teises linkusios riboti valstybės socialiai pažeidžiamas grupes dažnai marginalizuoja ir stigmatizuoja. Estija dar 2016 metais priėmė civilinės sąjungos įstatymą ir dėl to niekas nepasikeitė, tik dalies Estijos gyventojų garbė ir orumas buvo apginta.

Dar kartą noriu apeliuoti į kitas frakcijas Seime atsakyti sau į klausimą, į kurią pusę jie nori vesti Lietuvą ir kiek lyderystės šiame kelyje prisiimti. Kviečiu ir rinkėjus – atidžiai vertinkite politinių lyderių pasisakymus ir netikėkite išvedžiojimais apie „nuomonių įvairovę“, „negalėjimą paveikti frakcijos narių“ ar gąsdinimais apie nebūtus dalykus. Dabar atsakomybė už šio įstatymo likimą gula ant viso Seimo pečių“, – kalbėdamas apie artėjantį balsavimą sako Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

ELTA primena, kad nepaisant dviejų mažųjų koalicijos partnerių programinių nuostatų, dešiniųjų Seime sunkiai skinasi kelią iniciatyva teisiškai reglamentuoti tos pačios lyties porų civilinius santykius. Nesulaukusi parlamentarų paramos ši iniciatyva neįveikė pateikimo stadijos. Į tai reaguodami valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą.

Jų teigimu, tai kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į visuomenės nuotaikas. Valdančiųjų gretose pasirodančias iniciatyvas dėl tos pačios lyties porų civilinių santykių įtvirtinimo kritikuoja parlamentarai tiek iš opozicijos, tiek iš Seimo daugumos. Abejones dėl pasirodžiusių projektų yra išsakęs ir prezidentas.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.