„Pirmiausiai, išklausysime argumentų. Kaip prezidiumo narys pasakysiu, kad tikrai svarstysime (siūlymą – ELTA). Žinoma, pagal Konstituciją, tai nėra paprastas dalykas, reikia tam tikros Seimo daugumos. Tam turi pritarti ne tik viena frakcija – tam turi pritarti gerokai daugiau nei valdanti koalicija. Be abejonės, tai rimtas klausimas. Žiūrint į tuos dabartinius iššūkius. Todėl manau, kad ir svarstymas – įtraukiant ir mūsų partnerius – turėtų būti rimtas“, – penktadienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Tačiau klausiamas, kaip pats vertina G. Landsbergio svarstymus ar raginimus trauktis ministrams Jurgitai Šiugždinienei, Gintarei Skaistei bei Simonui Kairiui, ministras teigė išsakysiąs savo poziciją partijos prezidiumui. „Šiuo atveju, aš tą savo nuomonę išsakysiu prezidiume“, – nurodė jis.
Visgi, politikas atkreipė dėmesį, kad pastaroji situacija, kai keliami klausimai ne tik dėl savivaldos politikų išlaidas pagrindžiančių dokumentų ar sąskaitų išrašų, bet ir dėl konkrečių politikų atsakomybės, ragina svarstyti visos politikams skirtų išmokų sistemos reglamentavimo pokyčius.
„Manau, kiekvienas politikas pasirenka savo kelią. Kaip perkrauti šią situaciją, kai trečdalis Seimo narių buvo vietos tarybų nariais, kaip padaryti, kad ir Europos Parlamente, kaip pasirodo, irgi yra nevisiškai tokie reikalavimai, kokius mes turime, pavyzdžiui, Seime jau 15 metų? Manau, kad šiuo atveju, galbūt ir Seimo tų lėšų apskaitymas gali būti pavyzdys, kaip galima visa tai padaryti“, – svarstė Vyriausybės narys.
„Šiuo atveju, mes jau išėjome iš srities, kai kalbame vien tik apie čekius, ataskaitas ir panašiai. Čia jau daugiau politiniai sprendimai“, – pridūrė A. Anušauskas.
Konservatorių lyderis G. Landsbergis penktadienio rytą paskelbė, kad dėl kilusio kanceliarinių išmokų įsisavinimo skandalo penktadienį rinksis partijos prezidiumas, kuriame bus sprendžiama ir dėl Vyriausybės pasitraukimo bei išankstinių Seimo rinkimų. Taip pat, pasak jo, artimiausiu metu numatomas ir valdančiosios koalicijos posėdis.
ELTA primena, kad prieš savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, jog švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, dirbdama Kauno savivaldybėje, galimai piktnaudžiavo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis ir įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas. Tai neišsklaidė abejonių nei opozicijai, nei daliai valdančiosios koalicijos atstovų.
Nors premjerė I. Šimonytė kartojo pasitikinti J. Šiugždiniene, ketvirtadienį ministrė paskelbė Vyriausybės vadovei įteikusi atsistatydinimo pareiškimą.
Kaip numato įstatymas, premjerė dėl sprendimo, ar patenkinti ministro prašymą jį atstatydinti, turėtų apsispręsti per penkias darbo dienas.
Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbę ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys pripažįsta taip pat negalintys pagrįsti visų deklaruotų išlaidų čekiais.
Dalis opozicijos dėl kilusio skandalo svarsto poreikį organizuoti nepasitikėjimo procedūrą Vyriausybei.
