Ilgametę konservatorę I. Degutienę apstulbino partijos vadovybės planas: nematau jokios logikos

Žiniasklaidoje išvydusi, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis dėl valstybėje kilusio „čekiukų“ skandalo nutarė siūlyti skelbti pirmalaikius rinkimus, o jei šiems nebus pritarta – premjerė Ingrida Šimonytė grasina atsistatydinti, ilgametė konservatorė Irena Degutienė apstulbo.

Irena Degutienė<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Irena Degutienė<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė, rinkimai, Irena Degutienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė, rinkimai, Irena Degutienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gabrielius Landsbergis, Irena Degutienė<br>T.Bauro nuotr.
Gabrielius Landsbergis, Irena Degutienė<br>T.Bauro nuotr.
Irena Degutienė<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Irena Degutienė<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Irena Degutienė, Algirdas Sysas<br>D.Umbraso nuotr.
Irena Degutienė, Algirdas Sysas<br>D.Umbraso nuotr.
seimas, Sauliaus Skvernelio kandidatūra toliau eiti šalies ministro pirmininko pareigas, gabrielius landsbergis, irena degutienė<br>D.Umbraso nuotr.
seimas, Sauliaus Skvernelio kandidatūra toliau eiti šalies ministro pirmininko pareigas, gabrielius landsbergis, irena degutienė<br>D.Umbraso nuotr.
Irena Degutienė, Gabrielius Landsbergis<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Irena Degutienė, Gabrielius Landsbergis<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė, rinkimai, Irena Degutienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė, rinkimai, Irena Degutienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė, rinkimai, Irena Degutienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė, rinkimai, Irena Degutienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tarybos posėdis, Irena Degutienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tarybos posėdis, Irena Degutienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Irena Degutienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Irena Degutienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tarybos posėdis, Irena Degutienė, Jurgis Razma<br>V.Skaraičio nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tarybos posėdis, Irena Degutienė, Jurgis Razma<br>V.Skaraičio nuotr.
Rokas Žilinskas knyga / Irena Degutienė ir Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Rokas Žilinskas knyga / Irena Degutienė ir Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gabrielius Landsbergis, Irena Degutienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gabrielius Landsbergis, Irena Degutienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Irena Degutienė<br>T.Bauro nuotr.
Irena Degutienė<br>T.Bauro nuotr.
Irena Degutienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Irena Degutienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Gabrielius Landsbergis, Irena Degutienė<br>T.Bauro nuotr.
Gabrielius Landsbergis, Irena Degutienė<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (17)

Lrytas.lt

May 25, 2023, 7:07 AM, atnaujinta May 25, 2023, 12:04 PM

Partijai vis dar priklausanti, tačiau aktyviai politikoje nedalyvaujanti buvusi Seimo pirmininkė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, o laikinai – net ir premjerė sako nematanti logikos esant tokiai geopolitinei situacijai ir ekonominei krizei beldžiant į duris mesti darbus ir šalį įsukti į chaosą.

Jos teigimu, tiek patys konservatoriai, tiek ir kitos partijos, įsivėlusios į tarybos nariui skirtų lėšų švaistymo skandalą, iš karto turėjo atsiprašyti, išsiaiškinti, kurie bendražygiai elgėsi nesąžiningai ir su tokiais atsisveikinti. Be kita ko, aiškiai reglamentuoti tvarkas, kad ateityje panašūs atvejai nepasikartotų.

Naujienų portalui lrytas.lt I.Degutienė papasakojo, kaip vertina šių dienų audras politinėje padangėje, ką matytų I.Šimonytės vietoje ir kokį patarimą duotų kolegoms.

– Šiuo metu visos Lietuvos dėmesio centre – vadinamasis tarybos narių „čekiukų skandalas“. Jis užkabino ir kelis ministrus. Premjerė I.Šimonytė su G.Landsbergiu nusprendė, kad reikia paleisti Seimą, o jei šis nepritars pirmalaikiams rinkimams – trauksis visa Vyriausybė. Profesorius V.Landsbergis jau viešai pareiškė, kad nepritaria tokiam sumanymui. Kaip jūs matote visą šią situaciją? Kur čia logika?

– Žinote, kai pasirodė šita informacija, aš ilgai galvojau ir logikos iki šios dienos taip ir nesupratau. Pirmiausia, yra supainiotos visos institucijos. Pas mus savivalda yra savarankiška. Visa dabar iškilusi problema yra savivaldybėse.

Ko aš, pavyzdžiui, asmeniškai pasigedau, ar jūs per beveik mėnesį laiko iš Savivaldybių asociacijos girdėjote kokią nors reakciją į visą šitą skandalą? Iš ten – nieko. O dabar visas veiksmas kažkodėl persikėlė į Seimą.

Aš nesu nei partijos prezidiumo, nei tarybos narė, galiu komentuoti tik tai, ką skaitau. Jeigu šiandien Seime iš tikrųjų yra 52 buvę tarybų nariai, kurie galimai irgi yra neskaidriai panaudoję lėšas, premjerė kaip ir logiškai sako, kodėl aš prieš šitą Seimą turėčiau atsiskaityti? Bet čia viskas yra galimai. Jokios kol kas faktinės medžiagos apie tuos Seimo narius, kurie yra buvę tarybų nariai, nėra.

Tačiau esant tokiai sudėtingai geopolitinei situacijai, artėjant NATO viršūnių susitikimui, esant dar visai eilei tos pačios Vyriausybės dar nepabaigtų reformų ir didelių darbų, (trauktis nereikėtų, – aut.past.)

Žiūrint užsienio politikos aspektu, Lietuva tikrai dabar yra matoma, girdima, yra autoritetas, ir dabar staiga – kažkokia absoliučiai man neaiški sumaištis. Reikėjo iš karto atsiprašyti visų Lietuvos žmonių. Tai pirmiausia turėjo padaryti ta pati Savivaldybių asociacija ir jos prezidentas, kuris, pasirodo, irgi yra jau susikompromitavęs.

Kiekviena partija, kaip dabar jau priėmė sprendimą TS-LKD, turėtų visus savo tarybų narius partiečius patikrinti. TS-LKD Priežiūros komitetas sudarė darbo grupę ir jie tuo užsiims. Tai būtų objektyvus išsiaiškinimas, išsivalymas, o lygiagrečiai reikia skubiai tvarkyti teisinę bazę.

Pirmiausia, savivaldos įstatymą, kur būtų aiškiai reglamentuotas savivaldybių tarybų narių apmokėjimas – ar tos lėšos turi likti jų veiklai, ar neturi. Dabar, kiek aš suprantu, kiekvienoje savivaldybėje yra savi reglamentai, kaip gali būti panaudojamos šitos lėšos. Vieno unifikuoto reglamento kaip ir nėra. Čia irgi yra negerai.

Paleisti Seimą, rengti priešlaikinius rinkimus (yra pertekliniai sprendimai, – aut.past.). Galų gale, rinkimai kainuoja didžiulius pinigus. Tuomet kyla klausimas, o ko yra siekiama?

Partijos pirmininkas G.Landsbergis sako, kad tai turėtų būti perkrovimas, apsivalymas. Organizuojami nauji rinkimai. Aš žiūriu kaip žmogus iš šono, Lietuvos pilietė. Tai už ką man dabar reiks per tuos rinkimus balsuoti, kai visos partijos ar jų žmonės tose partijose yra susitepę, nesąžiningi?

Tikslas kaip ir geras, bet Lietuvos žmonių atžvilgiu, kurie turi rinkti tuos politikus, yra didelis pasimetimas. Vakar buvau Kaune, laidotuvėse. Žmonės priėjo, klausė, jie nesupranta. Reikia išaiškinti tikrai suprantamai, nes ir man neaišku, kokie galutiniai tikslai?

Ar tikslas yra tiesiog ieškoti sąžiningų politikų? Nes tuomet juos pirmiausia reikia visus patikrinti ir Seime – ar tie, kurie buvo tarybos nariais, buvo sąžiningi, ar irgi nesąžiningi.

Mano manymu, ne laikas dabar daryti tokius (atsistatydinti, – aut.past.) dalykus.

– Akivaizdu, kad pirmalaikiams rinkimams Seime pritarimo nebus, vadinasi, jei premjerė I.Šimonytė neblefuoja, ji tikrai trauksis. Ar nebūtų paprasčiau tiesiog atsisveikinti su vienu ar keliais ministrais, nei trauktis visai Vyriausybei?

– Absoliučiai. Aš tikrai manau, kad būtų buvęs racionalus žingsnis, kad tie ministrai, kurie yra buvę tarybų nariais, (prisiimtų atsakomybę, – aut.past.). Kaip ir pati G.Skaistė, kuri dalį tų pinigų grąžino.

Nors, kalbant teisiškai, tie ministrai kaip ir nėra visiškai kalti, nes buvo nustatytas toks reglamentas ir jie dirbo pagal tą reglamentą. Bet čia yra politinė moralė ir politinė atsakomybė. Politikai turi prisiimti žymiai didesnę atsakomybę.

Trys ministrai toliau dirba. Man atrodo, tikrai koalicijoje yra pakankamai kompetentingų žmonių, kuriais galima juos pakeisti, bet čia jau yra ministrės pirmininkės apsisprendimas. Manau, jeigu ji taip apsisprendė (trauktis), ko gero, ji taip ir padarys.

Man tuomet viskas labai panašu, kadangi pati tai savo kailiu patyriau, į 1998 metus, kai atsistatydino ministras pirmininkas G.Vagnorius. Jis atsistatydino, prezidentas jį atleido, dekretu mane paskyrė laikinąja premjere ir dirbo laikinieji ministrai, kol koalicijoje buvo atrastas naujas premjeras – dalis Vyriausybės atsinaujino, dalis liko ta pati, tik su kitu premjeru.

Žiūrint retrospektyviai, o koks to rezultatas? Jokio. Valstybei nuo to geriau tikrai nepasidarė.

– Ar gali būti taip, kad premjerei tiesiog trūko kantrybė? Rodos, ir didesnių skandalų būta, čia buvo paskutinis lašas?

– Aišku, gali būti ir taip. Pirma, darbas yra ypatingai sudėtingas. Antra, iššūkių turbūt nė vienam premjerui nėra tiek tekę, kiek I.Šimonytei. Galbūt iš tikrųjų ji tiesiog žmogiškai pavargo. Aš manau, kad ji turi teisę, kaip politikė, kaip žmogus atsistatydinti, bet tada reikės ieškoti kito premjero. Kitas klausimas, ar liks ta pati koalicija? Tikrai daug klaustukų.

Be to, ką aš matau iš šono, stebimas recesijos augimas, galintis privesti prie ekonominės krizės. Laukia labai dideli iššūkiai ir susitelkimo reikia kaip niekada anksčiau, reikia žiūrėti, kaip iš šitos situacijos išeiti, kad nebūtų dar blogiau.

Manau, kad braškėdama, krutėdama Vyriausybė tikrai daug padarė, daug padarytų. Nemanau, kad reikia tokių radikalių sprendimų ir visos Vyriausybės paleidimo.

– Kaip jau užsiminėte, partijai gali tekti ieškoti naujo kandidato į premjerus. Ką matytumėte šitoje kėdėje?

– Sunku pasakyti, bet yra tokia bendra politinė taisyklė, kad premjeru tampa partijos pirmininkas. Šiuo atveju būtų gaila G.Landsbergį prarasti kaip užsienio reikalų ministrą.

Tikrai negaliu pasakyti, iš vidaus mažai žinau, dalinuosi tik pamąstymais. Pagal Konstituciją, prezidentas turi kreiptis į valdančiąją daugumą, kad ši rastų kandidatą, o tada jį siūlo prezidentui. Taip, kad daugiau atsakomybės būtų ir prezidentui.

– Kalbant apie prezidentą, kaip manote, ar G.Nausėda turėtų labiau įsikišti į šią susiformavusią politinę krizę, bandyti stabilizuoti situaciją, imtis vienytojo vaidmens, kurį žadėjo prieš rinkimus?

– Natūralu, kad mes visi norėtume, jog tiek prezidentas, tiek premjerė, tiek Seimo pirmininkė visada rastų daugiau bendrų kalbų, sutarimų ir bendros pozicijos.

Šiuo atveju galbūt tikrai būtų visai nebloga prezidento iniciatyva pasikviesti ir premjerę, ir Seimo pirmininkę, akis į akį išsiaiškinti, ne per spaudą, kokios čia problemos ir kodėl viskas taip vyksta. Man atrodo, kad pirmoje eilėje vis tiek yra valstybės interesai ir visas ambicijas reikėtų šiek tiek nugesinti.

– Sugrįžkime prie partijos reikalų. Ne paslaptis, kad ne visi konservatoriai pritaria tokiam I.Šimonytės ir G.Landsbergio sumanymui. Kalbama ir apie tai, kad partijoje gali kilti maištas, ji gali net ir skilti. Ar šis skandalas gali taip suskaldyti TS-LKD narius?

– Manau, kad reikia sveiko proto ir visiems atvėsti, užtenka tų partijos skilimų. Tai jau būtų 1998 metų scenarijus, kai G.Vagnoriui prijaučianti grupė atskilo, sukūrė naują frakciją, ir koks iš to rezultatas? Kur šiandien tie žmonės, kurie tikrai buvo ir kompetentingi, ir protingi?

Kai ambicijos labai aukštos, kartelę ambicijoms tikrai siūlyčiau nuleisti.

– Gal pačioje partijoje trūksta vienytojo? Dabar atrodo, kad keli žmonės nusprendė ir primetė kitiems savo valią, jokie pasitarimai nevyko.

– Gal ir taip. Pasikartosiu, kad dabar nesu viduje ir daug ko nežinau, bet tikrai norėtųsi, jog būtų daugiau vienybės ir demokratijos partijos viduje.

Ypač tokiais klausimais, kurie yra nepaprastai svarbūs visai valstybei ir politinei sistemai, turi vykti diskusijos ir turi būti išgirstos visos nuomonės be jokių užpykimų ir užsispyrimų.

– Koks jūsų patarimas dabar būtų bendražygiams?

– Bendražygiams reikėtų gerai įkvėpti, nusiraminti ir ieškoti racionalių sprendimų. Labai palaikau V.Benkunsko, kaip Priežiūros komiteto pirmininko, iniciatyvą rengti darbo grupę, kuri aiškintųsi apie tų lėšų panaudojimą visose savivaldybėse, kur yra mūsų partijos nariai.

Iki to lygio, kad, jeigu yra nusižengimai – reikėtų šalinti iš partijos. Čia būtų tikrai protingas žingsnis. Taip turėtų elgtis visos partijos, jei jos nori skaidrinti sistemą, kad ji būtų nepažeidžiama ir sąžininga. Lygiagrečiai turi būti teikiamos įstatymo pataisos.

Svarbiausia – nedaryti skubotų sprendimų.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.