Anksčiau tvirtinusi, kad, jei Seimas nesutiks pasileisti ir skelbti pirmalaikių rinkimų, Vyriausybė trauksis, dabar ministrė pirmininkė žengė žingsnį atgal, teigdama, esą tolesni sprendimai bus priimami TS-LKD prezidiume.
Tiesa, nors tokį premjerės manevrą ekspertai vertina kaip stabilumo politinėje padangėje išsaugojimą, kas nėra blogai, pačiai I.Šimonytei jie turi ir nekokių žinių – jos patikimumas rinkėjų tarpe smarkiai aptirps.
„Iš tiesų būtų galima sakyti, kad buvo prarastas politinis solidumas ir patikimumas, jeigu jo per pastarąsias kelias savaites dar labai būtų likę“, – pareiškė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas.
O konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio pademonstruotą stovėseną šios politinės krizės akivaizdoje jis įvardijo kaip esančią „žemiau kritikos“ ribos.
„Tikriausiai buvo pasikarščiuota“
Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, komentuodama balsavimo dėl pirmalaikių rinkimų baigtį, pastebėjo, kad kai kurių politikų nuomonės buvo labai kruopščiai paskaičiuotos.
„Žvelgiant techniškai, balsavimas žlugo, bet, jeigu žiūrėsime proporciškai, tai nuomonės, kaip ir buvo prognozuota, Seime yra labai apylygės. Matome, kad pačių parlamentarų ir politinių jėgų nuomonė yra labai trapi.
Bet, matyt, to ir buvo galima tikėtis, nes atslūgus pirmajai emocijai, man atrodo, šiandien jau tikrai visos politinės jėgos balsavo paskaičiavusios ne tik galimus balsus, bet labiausiai jie pasiskaičiavo savo galimybes rugsėjo mėnesį, jei tą rugsėjį būtų įvykę rinkimai.
Kiek rinkėjų balsų būtų galėję sulaukti, aišku, atsižvelgiant į tai, kokias pozicijas reitinguose užima viena ar kita politinė jėga. Ir, man atrodo, jeigu analizuosime balsavimą ne per atskirus Seimo narius, o per politinių jėgų blokus, tai labai ryškiai matosi“, – portalui lrytas.lt aiškino politologė.
Paklausta, kaip vertina I.Šimonytės užuominas apie tai, kad neįvykus pirmalaikiams Seimo rinkimams Vyriausybė nebūtinai trauksis, G.Burbulytė-Tsiskarishvili dėmesį atkreipė į stipriai pasikeitusią konservatorių vadovybės retoriką.
„Tokia tikimybė buvo – politikoje tikrai daug scenarijų galima susidėlioti ir tikrai nė vienas nėra atmestinas. Retorika yra pasikeitusi labai ryškiai – prisiminkime pirmąsias dienas, kai ir kalbėjimo pobūdis, pats tonas tikrai buvo gana griežtas.
Šiandien matome jau ne tik turinio prasme, bet ir kalbėjimo tono, emocijos prasme žymiai ramesnę reakciją“, – akcentavo specialistė.
Pasak KU politologės, tai, ką antradienį Seime kalbėjo ir pati I.Šimonytė, turbūt daugelis būtų norėję išgirsti ne dabar, o pačioje šių įvykių pradžioje.
„Kad visgi premjero žodis yra vienas dalykas, bet premjeras, kaip sakė ir pati ministrė pirmininkė, nėra savaime atsidūręs tame poste žmogus. Jis yra deleguotas ir partijos, ir koalicijos, ir atsižvelgti į kolektyvo nuomonę yra būtina.
Tai nebuvo padaryta, todėl tai, ką mes matome šiandien, tie premjerės pasisakymai leidžia bent jau man asmeniškai pirmuosius pasisakymus po to legendinio penktadienio vertinti visgi ne kaip apgalvotą ir pamatuotą strategiją, o kaip tam tikrą emocijų prasiveržimą.
Iš to, ką kalba tiek ir partijos pirmininkas, ir premjerė, su kokia emocija kalba, koks turinys, tai tikrai leidžia spręsti, kad tikriausiai buvo pasikarščiuota“, – vertino G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Paprašyta pasvarstyti, kas Vyriausybės galėtų laukti toliau, politologė pateikė kelis galimus scenarijus.
„Vienas yra tas, kad prezidiumas nusprendžia, jog reikia ministrei pirmininkei atsistatydinti, kitas variantas – kad visgi neverta to daryti ir kad tikrai valdančiosios daugumos žodis turėtų būti aukštesnis.
Iš mažiau prognozuojamų atvejų, kas galėtų atsitikti, ar pasirinkus šitokį žingsnį – premjerės neatstatydinti – būtų žengtas kitas žingsnis, ar būtų perkrauta Vyriausybė, ar ne, ir kokiu mastu. Čia, sakyčiau, yra mažiausiai prognozuojamas klausimas.
Kol kas sunku atsakyti, nes ir šiandien parlamente partijos primininkas tuos ritualinio aukojimo ir avinėlių terminus pavartojo, tad ir išlieka klaustukas, ar būtų ryžtasi kažkokiu mastu persikrauti“, – kalbėjo G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
G.Landsbergis turėtų trauktis?
VDU docentas I.Kalpokas, paklaustas, kaip vertina Seime antradienį vykusią demokratijos šventę, šyptelėjo ir patikino, kad ji buvo įdomi.
„Viena vertus, įvyko tai, ką buvo galima prognozuoti. Apie tai, kad pirmalaikių rinkimų nebus, mes kalbėjome jau kurį laiką. Šitą dalį buvo galima prognozuoti, kaip ir tai, kad iš tikrųjų konservatorių frakcija buvo labai nevieninga, o labai vieningi buvo koalicijos partneriai“, – portalui lrytas.lt komentavo I.Kalpokas.
Jo teigimu, didžiausiu dienos netikėtumu tapo premjerės I.Šimonytės prisipažinimas.
„Čia iš tikrųjų yra tam tikras šios dienos netikėtumas, kadangi tikrai atrodė, kad prisikalbėta buvo tvirtai ir pozicija užimta labai aiškiai, jog tikrai kelio atgal nebėra – jeigu nebus pirmalaikių rinkimų, Vyriausybė griūva ir mes turime politinio nestabilumo laikotarpį.
Bet dabar, panašu, kad iš to vienybės trūkumo partijoje ir labai aiškiai pademonstruotos koalicijos partnerių pozicijos buvo pamatyta, kad, ko gero, kitos išeities ir alternatyvos nėra, reikia ieškoti aplinkinių kelių atgal – ar tai būtų partijos prezidiumas, ar dar kokie nors kiti įrankiai, kai galėtume sakyti: va, neleidžia I.Šimonytei pasitraukti, nes šiaip ji jau tikrai norėtų.
Šie viražai yra šios dienos įdomiausias aspektas“, – kalbėjo politologas.
Tiesa, pasiteiravus, ar toks I.Šimonytės nuomonės keitimas nebus lyginamas su anksčiau panašius manevrus demonstravusiais Sauliumi Skverneliu ir Ramūnu Karbauskiu, I.Kalpokas prisiminė ir ekspremjero Algirdo Butkevičiaus savybę staiga pakeisti nuomonę.
„Dar turėjome ir premjerą A.Butkevičių, kuris ryte sakydavo viena, vakare – ką kita. Pats žanras Lietuvos politikoje nėra naujas. Iš tiesų, būtų galima sakyti, kad buvo prarastas politinis solidumas ir patikimumas, jeigu jo per pastarąsias kelias savaites dar labai būtų likę.
Man atrodo, tai yra visiškos politinės katastrofos tąsa, jeigu mes kalbame apie I.Šimonytės asmenį, kuri prasidėjo nuo aklos ministrės J.Šiugždinienės gynybos per tikrai radikalius pareiškimus dėl Vyriausybės ateities. Ir dabar staiga yra traukiamasi, tarsi nieko nebūtų nutikę.
Tai kelia pasitikėjimo klausimus, kadangi, net jeigu tokiais fundamentaliais klausimais ta nuomonė keičiasi ir keičiasi visiškai 180 laipsnių kampu, kaip mes galime apskritai bet kokį žodį priimti už gryną pinigą?
Kita vertus, tai parodo tam tikro politinio nuoseklumo ar stuburo trūkumą. Jeigu viskas klostosi tikrai katastrofiškai ir įsivarei save į kampą, vienintelė solidi išeitis buvo tesėti viešai duotą žodį, bet dabar ieškoma kažkokių formalių pasiteisinimų, kas čia galėtų neleisti to žodžio ištesėti“, – svarstė politologas.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad apie ką pasvarstyti turi ir G.Landsbergis, kuris po tokio politinio chaoso galėjo prarasti bendražygių pasitikėjimą.
„Lygioje vietoje buvo sukelta krizinė situacija visai partijai. Buvo stumiamas sprendimas, kuris, kaip akivaizdžiai pasimatė, ne tik suskaldė parlamentinę frakciją, bet ir turėjo labai menką, jeigu išvis kokį nors, palaikymą platesnėje politinėje organizacijoje.
Mes matėme ir maištaujančius partijos skyrius, ir netgi paties G.Landsbergio senelį, viešais laiškais raginantį pergalvoti situaciją. Lyderystės klausimas šiuo atveju tikrai yra labai opus, nes lyderis pagal apibrėžimą yra tas, kuris veda organizaciją į priekį, sugeba ją telkti, o ne skaldyti ir šaudyti jai į kojas.
Galų gale, G.Landsbergio komunikacija, net ir partijos narių atžvilgiu, sakant, kad mes, tie vadovaujantieji, žinome, kas vyksta, matome visus dalykus, o jūs, eiliniai partijos nariai, nieko čia nesuprantate, ir neaiškinkite mums, kad mes neteisingai elgiamės, yra žemiau kritikos iš lyderystės perspektyvos“, – rėžė I.Kalpokas.
Politologas prognozavo, kad visas šis chaosas greičiausiai pasibaigs konservatorių maldavimais, jog I.Šimonytė nesitrauktų. Bendradarbiavimą toliau sieks tęsti ir koalicijos partneriai.
„Manau, kad iš koalicijos partnerių problemų tęsti bendradarbiavimą nebus, nepaisant to, jog, vėlgi, pyktasi buvo su visais iš eilės. Dabartinėje situacijoje, aišku, G.Landsbergiui ir E.Gentvilui susėsti prie vieno stalo gali būti truputį sudėtinga.
Bet apskritai žiūrint tikrai aš įsivaizduočiau situaciją, kur, viena vertus, koalicijos partneriai sutinka dirbti toliau, kita vertus, pati partija prašo tęstinumo ir tokiu būdu suteikia galimybę I.Šimonytei kartu su G.Landsbergiu atsitraukti iš šitos situacijos, išlaikant bent kažkokį politinį veidą.
Jie galės sakyti, kad mes tikrai buvome pasiryžę trauktis, bet mums neleido, partija rankas laužė, o mes pasiaukojome ir liekame valdžioje“, – apibendrino jis.
Seime antradienį parlamentarai balsavo, ar jiems reikia pasileisti ir skelbti pirmalaikius rinkimus. Tokiam dalies TS-LKD atstovų siūlymui nebuvo pritarta – Seimas projektą atmetė jau pateikimo stadijoje.
„Už“ konservatorių siūlymą balsavo 66 parlamentarai, „prieš“ – 61, susilaikė 8 Seimo nariai.
