Seimo Kultūros komitetas sieks keisti LRT įstatymą: šauks atskirą posėdį M. Garbačiauskaitė-Budrienė: primena serialą

Antradienį LRT tarybai jau antrą kartą nepavykus išrinkti naujo generalinio direktoriaus, Seimo Kultūros komitetas nutarė artimiausiu metu rinktis į neeilinį posėdį ir aptarti galimus įstatyminės bazės pokyčius, leisiančius nacionaliniam transliuotojui greičiau paskirti naują vadovą.

LRT vadovo rinkimai.<br>lrytas.lt koliažas
LRT vadovo rinkimai.<br>lrytas.lt koliažas
LRT, logotipas, užrašas, radijas ir televizija<br>V.Skaraičio nuotr.
LRT, logotipas, užrašas, radijas ir televizija<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Augustė Lyberytė, ELTA

Jun 7, 2023, 1:57 PM, atnaujinta Jun 7, 2023, 1:58 PM

Apie tai, kad reikėtų tobulinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, trečiadienį prakalbo komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

Pasak jo, susiklosčiusi pato situacija, kai transliuotojo tarybai nepavyksta išrinkti naujo vadovo, yra itin pavojinga. Todėl konservatorius pasiūlė komiteto nariams artimiausiu metu pakviesti LRT tarybą bei į ją narius delegavusių institucijų atstovus ir aptarti dabartinę padėtį.

„Siūlau surengti arba neeilinį posėdį, ar galbūt pasitarimą ir visiems bendrai paieškoti kelių“, – trečiadienį vykusiame Kultūros komiteto posėdyje kalbėjo V. Juozapaitis.

Kultūros komiteto nariai vieningai antrino pirmininkui ir akcentavo, kad privalu priimti reikiamus teisės aktų pakeitimus dar iki to, kai LRT taryba paskelbs naują generalinio direktoriaus konkursą.

Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas pasiūlė komiteto nariams surengti klausymus ir atitinkamą diskusiją, tačiau kartu nedelsti ir registruoti reikalingas įstatymo pataisas, kurias, pasak jo, politinės valios turintis Seimas galėtų priimti ypatingos skubos tvarka.

„Manau, kad (...) iš karto užregistruoti projektą ir ypatingos skubos tvarka galbūt dar spėti ir šios sesijos metu (priimti pakeitimus – ELTA)“, – kalbėjo Kultūros komiteto narys.

Svarsto apie balsavimo tvarkos, LRT tarybos narių skaičiaus pakeitimus

V. Juozapaitis, dalindamasis mintimis, kaip būtų galima spręsti vis stringančius LRT generalinio direktoriaus rinkimus, teigė manąs, kad derėtų apsvarstyti atviro balsavimo galimybę.

„Dabar įstatyme nustatyta, kad generalinis direktorius yra renkamas slapto balsavimo būdu. Kaip rodo praktika, slaptas balsavimas ne visada yra tai, kas atveda į rezultatą, nes tuomet pirmininkas, paprastai turintis dvigubą balsą, kai kur nors atsitinka lygiosios, slapto balsavimo metu negali tuo pasinaudoti“, – mintimis dalijosi komiteto pirmininkas.

Taip pat, politiko manymu, būtų galima svarstyti LRT tarybos narių skaičiaus pokyčius.

„Kitu atveju reikia galvoti apie nelyginį skaičių – arba vieną išeliminuojant tarybos narį, arba vieną pridedant“, – aiškino V. Juozapaitis.

Vertindamas komiteto pirmininko idėjas, Seimo „valstietis“ Robertas Šarknickas abejojo, ar reikėtų atsisakyti slapto balsavimo.

„Atviru balsavimu būčiau linkęs abejoti. Gal būtų tas variantas artimesnis, pasitarus su teisininkais, (...) plius vienas arba išminusuoti vieną (tarybos narį)“, – svarstė jis.

Laikinoji LRT vadovė: dabartinis konkurso organizavimas neturi perspektyvos

Antros kadencijos LRT generalinės direktorės poste siekiant laikinoji visuomeninio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat tikina, kad būtina keisti teisės aktus ir taip depolitizuoti LRT valdymą.

„Konkurso organizavimas toks, koks yra dabar, neturi perspektyvos, reikalingi teisės aktų pakeitimai. Tikiu, kad atsakingos institucijos imsis šios iniciatyvos. Galbūt tai galėtų tapti gera proga pagal gerąsias Vakarų praktikas atitolinti LRT valdymą nuo politikų“, – trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ji akcentavo, kad dabartinė situacija, kai LRT tarybai nepavyksta išrinkti naujo generalinio direktoriaus, primena serialą.

„Geriausi serialai sezoną pabaigia su intriga. Bet tokio serialo LRT dar nėra rodžiusi. Gaila tik, kad pagrindinė siužetinė linija vyksta politiniuose ir su LRT konkuruojančios žiniasklaidos kuluaruose, visuomenei yra nematoma ir primena Kafkos „Procesą“, – apgailestavo ji.

„(...) tokia būklė nepaprastai kenkia organizacijai, kurios žmonėms tokiu neapibrėžtu metu reikia susimotyvuoti ir dirbti toliau, sunku prisitraukti naujų darbuotojų, nes niekas netrokšta prisijungti prie komandos, kuri neaišku, kiek dar egzistuos“, – dėstė ji.

ELTA primena, kad antradienį posėdžiavusi LRT taryba vėl neišrinko naujo visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus. Konkurse dalyvavę kandidatai Monika Garbačiauskaitė-Budrienė bei Aistis Zabarauskas sulaukė vienodo palaikymo – už kiekvieną jų balsavo po 6 LRT tarybos narius.

Kovo mėnesį įvykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose iš šešių kandidatų, dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio, taip pat nebuvo išrinktas nei vienas. Įvykdžius du balsavimo turus nei vienas iš kandidatų pirmame ture nesurinko daugiau nei 7 balsų. Antrajame ture kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių.

LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba. Tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius E. Valatka.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?