G.Nausėda pripažino nežinąs, ką toliau darys Seimo nepaleidę valdantieji, tačiau garsiai abejojo, ar rinkėjai kitąmet nuspręs, kad nori dar ketverius metus stebėti vaikų darželio pasirodymą.
Tuo metu ir patys konservatoriai, regis, nežino, ką daryti su išmėtytais žaislais. Anksčiau premjerės Ingridos Šimonytės bei visos Vyriausybės atsistatydinimu grasinę dešinieji jau pritilo.
Iš karto po fiasko patyrusio balsavimo I.Šimonytė pripažino, kad kalbėdama apie būsimą atsistatydinimą ji „leido sau šiek tiek per daug“.
Nuaidėję I. Šimonytės pasisakymai sukėlė skirtingas reakcijas: Vyriausybės atsistatydinimo išeitimi nelaiko
G.Landsbergis irgi prakalbo, kad dėl galimo Vyriausybės atsistatydinimo spręs ne tik I.Šimonytė, bet ir partijos prezidiumas bei koalicijos partneriai.
Pastarieji tai girdėdami traukė pečiais: „Daugiau psichopatų įkaitais nebūsime nė dienos.“
Balsą kelia ir partneriai
Antradienį į Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kabinete skubiai sušauktą valdančiosios koalicijos pasitarimą liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas nešėsi ne tik koalicijos sutartį, kurią norėtų perrašyti.
Susiję straipsniai
Liberalai siūlo joje numatyti koalicinę tarybą. Taip tikimasi išvengti panašių situacijų, kai sprendimą dėl pirmalaikių rinkimų konservatoriai priėmė net nepasitarę su koalicijos partneriais.
Liberalų sąjūdis taip pat reikalauja kuo skubesnio konservatorių prezidiumo sprendimo dėl Vyriausybės ir jos vadovės likimo.
Pasak E.Gentvilo, šis klausimas vis dar išlieka neapibrėžtas dėl pačios I.Šimonytės: „Mūsų interesas – kad mes ir Lietuva kuo greičiau sužinotume, ar liks dirbti dabartinė Vyriausybė, ar šitos pagrindu bus formuojama kokia nors nauja, o gal iš viso yra kažkoks kitas planelis, apie kurį anksčiau buvo kalbėta.
Galbūt norima vis tiek prieiti prie pirmalaikių rinkimų, jei nepavyktų suformuoti Vyriausybės.“
Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas mano, kad atsakymą dėl Vyriausybės ateities konservatoriai turi surasti patys ir tai privalo padaryti dar iki NATO viršūnių susitikimo: „Visi turime teisę gyventi ne paslaptyje ir spėliojimuose apie ateitį, o politikai turi ir pareigą tai užtikrinti.“
Nori maldų ir ašarų?
Vis dėlto atrodo, kad konservatorių lyderiai mato šiek kiek kitokį scenarijų.
Kai kurie antradienį vykusio koalicijos pasitarimo dalyviai pasakojo, esą jiems susidaręs įspūdis, kad iniciatyvą įkalbėti I.Šimonytę likti premjero poste norima permesti mažiesiems koalicijos partneriams.
V.Skaraičio nuotr.
Apie tai kalbėjo ir G.Landsbergis. Po žlugusio balsavimo jis aiškino, kad bus šaukiamas partijos prezidiumo posėdis, tačiau prieš tai norima konsultacijų su koalicijos partneriais.
Į tai pastarieji reagavo priekaištaudami, kad anksčiau pasitarti konservatoriai nematė reikalo.
„Dabar nori, jog visi pultume ant kelių maldauti, ašaroti, kad premjerė nesitrauktų. Toks lūkestis tikrai matyti“, – sakė vienas valdančiosios daugumos atstovų.
Pašnekovas ironizavo, kad nežinia, kaip tai turėtų atrodyti: „Kažin ar bus balsavimas dėl pasitikėjimo premjere Seime, ar užteks išsirikiuoti po Vyriausybės langais su plakatais ir širdelėmis.“
Tai, kas buvo, negrįš
Beje, E.Gentvilas krizės pradžioje siūlė I.Šimonytei pasitikrinti, ar turi pasitikėjimą Seime. Į tai premjerė arogantiškai atkirto, kad į šitą Seimą eiti tikrintis pasitikėjimo jai būtų absurdiška.
Šis liberalas, kaip ir dauguma kitų valdančiosios daugumos atstovų, įsitikinęs, kad I.Šimonytė nesunkiai gautų koalicijos palaikymą. Vis dėlto parlamentaras pripažino, kad pasitikėjimas premjere po pastarųjų įvykių susvyravo.
„Aš I.Šimonytę laikau gera premjere, gera politike ir gera politikos vadybininke. Norėčiau, kad ji dirbtų ir toliau. Bet, atsiprašau, eiti ir prašyti: Ingrida, gal galėtum dirbti, – tikrai to nebus. Tegul tokį sprendimą daro ją į premjerus delegavusi partija.
Kažin ar premjerės pozicijos nesusvyravo ir kitų valdančiosios daugumos atstovų akyse. Tas jos elgesys išklibino daug moralinių ir psichologinių aspektų, neformaliųjų. Nenoras bendrauti ir kalbėtis tiesiog tryško.
Mes tai matėme ne tik mažųjų koalicijos partnerių požiūriu. Regis, tokio elgesio buvo nustebinti ir patys konservatoriai. Net Vytautas Landsbergis ir Andrius Kubilius pripažino, kad jiems tai buvo naujiena.
Todėl turime pradėti bendrauti ir bandyti atkurti tarpusavio pasitikėjimą, nes jei nieko nekeisime, tai aš nenorėčiau laukti, kol jiems vėl kažkas užplauks“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Egzaminas – be pažymio
Kad I.Šimonytės atsitraukimas nuo garsiai išsakytų pozicijų nebus itin paprastas, mano ir prezidentas G.Nausėda: „Jūs manote, kad įmanoma dantų pastą sustumti atgal į tūbelę? Pabandykite, vargu ar pavyks.“
Sukišti dantų pastą atgal į tūbelę gali tekti ne tik I.Šimonytei. Panašus rūpestis laukia ir G.Landsbergio.
Perkrauti visą šalies politinę sistemą pasiūlęs dešiniųjų vedlys anksčiau buvo leidęs suprasti, kad jo išsireikalautas balsavimas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų bus ir savotiškas pasitikėjimo juo egzaminas.
Ar politikas jaučiasi išlaikęs šį egzaminą? Seimui atmetus pirmalaikių rinkimų idėją apie savo atsakomybę už sukeltą politinę krizę G.Landsbergis kalbėjo nenoriai: „Partijoje toks klausimas realiai nėra keliamas.“
G.Landsbergis teigė, kad nemato pagrindo trauktis iš pareigų. „Lietuvos ryto“ kalbinti konservatoriai irgi svarstė, kad šios nemalonios procedūros partijos lyderis bent kol kas išvengė leisdamas frakcijos nariams laisvai apsispręsti dėl pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimo.
Tuo metu valdančiosios koalicijos partneriai sakė nenorintys kištis į vidinius konservatorių reikalus, bet kritikos jų vedliui irgi negailėjo.
„Iš šono atrodo, kad G.Landsbergis įsivėlė į mūšį, kuriame pralošė visuose flanguose – ir prie Bachmuto, ir prie Marijinkos, ir prie Chersono.
Jis pralošė ir visuomenės akyse, ir partijoje, parodydamas, kad nebūtinai visi jo klauso. Jis pralošė ir koalicijos partneriams, ir net Vytautui Landsbergiui. Tiesą sakant, nesuprantu, kam to reikėjo ir kaip buvo galima šitaip apsiskaičiuoti“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo E.Gentvilas.
Senelio ir anūko dvikova
Dar iki pirmadienį vykusio partijos prezidiumo posėdžio konservatoriai nebuvo tikri, ar balsavimas dėl Seimo paleidimo jiems nebus privalomas.
Daliai Seimo frakcijos narių spyriojantis dėl partijos vedlių sumanymo į maištininkų pusę akivaizdžiai stojo ir dešiniųjų patriarchas V.Landsbergis, kuris prezidiumo narius ragino pakeisti ankstesnį sprendimą ir iš viso atsiimti siūlymą balsuoti dėl pirmalaikių rinkimų.
Liudininkų teigimu, dėl skirtingo požiūrio į kilusią krizę ir kaip ją derėtų suvaldyti V.Landsbergis su anūku susikirto ir pirmadienį.
„Tvyrojo įtampa, Gabrielius sunkiai tvardėsi, bet nesugebėjo profesoriaus pagarbiai išklausyti ir tai nebuvo malonu“, – sakė „Lietuvos ryto“ šaltinis.
Negana to, po patriarcho kalbos pasijuto užgauta I.Šimonytė.
Ji V.Landsbergiui papriekaištavo dėl teiginio, esą ji bėganti nuo atsakomybės. Politikos veteranas teisinosi, kad taip mano ne jis, taip esą gali galvoti visuomenė.
T.Bauro nuotr.
Dar meta ir gelbėjimo ratą
Bet antradienį anūko idėjai Seime patyrus nesėkmę V.Landsbergis neliūdėjo. Priešingai, jis džiaugėsi balsavimo rezultatais ir tuo, kad buvo palaikyta jo nuomonė.
Vis dėlto panašu, kad senelis meta dar vieną gelbėjimo ratą anūkui.
Kalbėdamas apie sukeltą krizę net keliuose interviu žiniasklaidai V.Landsbergis priekaištingai paminėjo pilkuoju kardinolu vadinamo partijos vicepirmininko Jono Survilos pavardę ir didelę jo įtaką.
„Ko jūs manęs klausiate? Klauskite Vyriausybės ar Survilos. Klauskite tų žmonių“, – atsainiai kalbėjo V.Landsbergis, paklaustas, kokie gali būti kiti žingsniai sprendžiant krizę.
Dešiniųjų veteranas pripažino, kad partijos strategu laikomą užsienio reikalų viceministrą turbūt galima pavadinti pilkuoju kardinolu. „Arba yra du kardinolai? Ką aš žinau? Man kartais atrodo, kad du.
Bet palikime šią temą, jau daug pasakiau – vėl sulauksiu tam tikro pykčio“, – kalbėdamas „Delfi“ laidoje „Iš esmės“ atsargiai svarstė V.Landsbergis.
Prieš – ir valdantieji
Konservatorių lyderių idėjos paleisti Seimą antradienį nepalaikė ne tik jų koalicijos partneriai bei opozicija, bet ir trečdalis dešiniųjų.
Prieš balsavo 14 konservatorių, susilaikė 2. Už pirmalaikius rinkimus balsavo 34 frakcijos nariai.
Konservatoriams nepadėjo net 16 valstiečių, 9 socialdemokratų, 6 Mišrios Seimo narių grupės ir vieno Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovo parama.
Galutinis rezultatas toks: už pirmalaikius rinkimus – 66, prieš – 61, susilaikė 8 parlamentarai.