Planas siūlyti Seimui pirmalaikius rinkimus, o, nesėkmės atveju, svarstyti Vyriausybės atsistatydinimo klausimą, pribloškė ne tik opozicijos atstovus, bet ir pačius konservatorius. Tiek užkulisiuose, tiek viešai imta svarstyti, kas yra tikrieji siūlymo autoriai. Įvardijamos ir galimos jų pavardės.
Chaosas politinėje padangėje prasidėjo į viešumą po truputį keliant savivaldybių tarybų nariams skirtų lėšų švaistymo atvejus.
Skandalas užkabino visas partijas, tačiau didžiausias šaršalas kilo paaiškėjus, kad ydinga sistema dirbdami Kauno miesto savivaldybėje naudojosi ir trys Ministrų kabineto nariai – Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys.
Finansų ministrė G.Skaistė susiskaičiavo ir grąžino prašvaistytus pinigus, kultūros ministras S.Kairys tyliai prabuvo kamputyje, o didžiausią nepasitenkinimo bangą sugėrė dabar jau buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė.
Pastarąją iki paskutinės akimirkos šventai gynė premjerė I.Šimonytė, nenorėjusi, kad ministrė trauktųsi ir taptų krūvos politikų vykdytų nuodėmių atpirkimo ožiu.
Ministrė pirmininkė J.Šiugždinienę laikė viena geriausių Vyriausybės ministrių ir siekė, kad ši užbaigtų vieną svarbiausių savo kadencijos darbų – pradėtą švietimo reformą. Kurį laiką kritikos bangą laikiusi J.Šiugždinienė galiausiai palūžo ir įteikė premjerei atsistatydinimo pareiškimą.
I.Šimonytei dėl tokio linčo teismo trūko kantrybė. Jai buvo sunku susitaikyti su tuo, kad ministrės budeliais tapo ir patys Seimo nariui skirtas kanceliarines lėšas į visas puses žarstantys parlamentarai. TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis tai pavadino „ritualiniu aukojimu“.
Jau kitą rytą G.Landsbergis skubiai sušaukė TS-LKD prezidiumą tartis, ką daryti toliau. Tiesa, dar išvakarėse buvo sugalvotas gudrus planas.
Gegužės 19-osios rytą, dar prieš prezidiumo posėdį, prieš žiniasklaidos atstovus stojęs G.Landsbergis pareiškė prezidiume pasiūlysiąs teikti Seimui projektą dėl pirmalaikių rinkimų, o jei šiems nebus pritarta, svarstyti dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Kartu jis pareiškė, kad, jei jo nuomonė partijos kolegoms „šį tą reikštų“, jie plačiai išdiskutuos tokį pasiūlymą.
TS-LKD prezidiumo nariai, apie šį G.Landsbergio sumanymą išgirdę viešai iš žiniasklaidos, dar prieš susirenkant aptarti tolesnį veiksmų planą, buvo tarsi įvaryti į kampą – po karštų diskusijų jie praktiškai neturėjo kito pasirinkimo, tik sutikti su partijos lyderiu.
Nuotoliniame prezidiumo posėdyje kategoriškai prieš anūko pasiūlymą pasisakęs profesorius Vytautas Landsbergis buvo užtildytas. „Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, G.Landsbergis jam atšovė, kad pakalbėti šis galės prie Kalėdų stalo.
Politikos užkulisiuose kalbama, kad tikrasis plano visą dėmesį nuo Vyriausybės nukreipti į Seimą sumanytojas – G.Landsbergio pavaduotojas ir viceministras Jonas Survila, dar įvardijamas pilkuoju partijos kardinolu.
„Kai manęs klausia apie partijos politiką, pasakau: kreipkitės į J.Survilą. Kodėl į mane kreipiatės? Jis yra įtakos žmogus“, – Delfi laidoje „Iš esmės“ nurodė nuoskaudos dėl neįsiklausymo į jo nuomonę neslepiantis V.Landsbergis.
Tokius profesoriaus žodžius Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė mato kaip signalą, kuriuo norima pasakyti du dalykus.
„Aš tai supratau kaip signalą, kad partijoje sprendimai yra priiminėjami labai siaurame rate žmonių, kurie dažnai lieka nematomi sprendimų priėmėjai. Antra vertus, pripažinkime, tai buvo bandymas ir nuo G.Landsbergio nutraukti dėmesį į tuos patarėjus, kurie yra nelabai vykę, kaip buvo duota suprasti.
Pono V.Landsbergio žodžiais, buvo bandoma nušauti du zuikius – priduoti tuos žmones, kurie patarinėja, ir visą kaltę permesti būtent į juos“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėjo A.Širinskienė.
Ji įsitikinusi, kad šis gudrus planas buvo padiktuotas prastėjančios ekonominės situacijos – konservatoriai esą siekė nusimesti atsakomybę ir pabėgti iš Seimo, kol jų reitingai nenukrito „iki plintuso“.
„Bet, kad tas planas buvo kvailai realizuotas, matyt, žmonių, kurie nelabai turi patirties, yra akivaizdu. Jeigu tu galvoji apie išankstinius rinkimus, greičiausiai skaičiuoji tuos 85 balsus.
Nepasitarti su koalicijos partneriais, kurie yra tie žmonės, iš kurių daugiausiai tikiesi gauti balsų, jų neįspėti, bent jau nesusitarti, kad jie nekritikuotų pirmuose etapuose, buvo, švelniai tariant, labai neišmintinga“, – kritikavo politikė.
Kalbama, kad iš tiesų pirmalaikių rinkimų idėją G.Landsbergiui pakišo du partijos „pilkieji kardinolai“. Be jau minėto J.Survilos antruoju plano autoriumi įvardijamas TS-LKD frakcijos narys Andrius Vyšniauskas.
„Aš greičiausiai įtarsiu, kad tai yra A.Vyšniauskas. Tai yra akivaizdu, matant frakcijos darbą Seime“, – šią pavardę ištarė ir A.Širinskienė.
Savo ruožtu laidoje dalyvavusi teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska nenorėjo komentuoti vidinių TS-LKD procesų, pabrėždama, kad Laisvės partija jokių pilkųjų kardinolų neturi.
Tiesa, apie tai, kad minėtasis planas buvo atneštas iš mažo įtakingiausių partijos narių ratelio, pripažino ir pirmalaikių rinkimų projekto balsavimo Seime metu nepalaikęs konservatorius Kazys Starkevičius.
„Aš gal taip nesakyčiau (kad J.Survila yra „pilkasis kardinolas“, – aut.past.), bet, kad su kažkuo tariamasi, po to jau bandoma tą siaurame rate suformuotą nuomonę diskutuoti plačiai, prezidiume, kaip viename iš partijos organų, reikėtų sutikti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“ teigė konservatorius.
G.Landsbergis tvirtino, kad kilusi politinė krizė yra sisteminė visų partijų problema, todėl parlamentarams esą buvo būtina iš naujo pasitikrinti pasitikėjimą.
