NGSK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad šio istorinio renginio kontekste reikia suprasti, jog nacionalinių interesų užtikrinimo siekis turi būti visų aukščiausių Lietuvos institucijų atsakomybė.
„Nacionalinių interesų siekis nėra ambicijų karas. Nacionaliniai interesai ir jų užtikrinimas yra mūsų valstybės egzistencinis reikalas. Jeigu už ambicijos yra nacionalinis interesas, saugumo interesas ir fundamentalus valstybės interesas, tai aš būsiu visą laiką intereso pusėje“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas akcentuoja, jog labai svarbu, kad Lietuva turėtų aiškius siekius ir prioritetus artėjančiame NATO viršūnių susitikime.
„Nors mes esame priimančioji šalis ir dėl to esame dėmesio centre, bet vien tuo pasitenkinti nereikėtų. Valstybė turėtų turėti savo prioritetus, strategines kryptis ir jas siekti įgyvendinti. Tai yra visų valdžios grandžių atsakomybė, tame tarpe ir aukščiausios Lietuvos valdžios atsakomybė“, – akcentavo politikas.
Pasak L. Kasčiūno, nors artėjant NATO susitikimui Lietuva turi gerų žinių, tačiau, jo teigimu, dar yra erdvės derėtis dėl kai kurių saugumo garantijų.
„Prie gerų žinių – rotacinis oro gynybos modelis, tikimės, kad iki susitikimo pasitvirtinsime gynybos planus. Tai būtų laimėjimas bet kuriuo atveju, ar tai būtų sumito metu, ar būtų prieš samitą padaryta“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
„Tačiau lygiai taip pat vienas iš tikslų neabejotinai yra mūsų priešakinių pajėgų modelio stiprėjimas ir augimas nuo bataliono dydžio priešakinių pajėgų iki brigados dydžio. Tai yra mūsų interesas, jo reikia siekti“, – taip pat pažymėjo jis.
Taip pat, anot NSGK pirmininko, Lietuvai labai svarbi ir Ukrainos perspektyva NATO.
„Taip pat, aišku, rasti adekvačią NATO-Ukrainos santykių formulę. Bet pirmiausiai neleisti įtvirtinti nuostatą, kad jeigu tu kariaujanti šalis, kad bet kada gali blokuoti tavo narystę NATO“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Ž. Pavilionis: nepaisant vidaus politinių audrų, visos institucijos veikia kaip kumštis
Savo ruožtu URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis tikina, kad įvykęs bendras komitetų posėdis tik dar kartą įrodė, kad dėl dviejų klausimų yra šimtaprocentinis visų institucijų sutarimas – tai yra Ukrainos narystė NATO ir Lietuvos saugumo interesai.
„Visos institucijos ir visos partijos toliau sutaria prieš Vilniaus samitą keliais svarbiausiais klausimais. Pirmasis – politinis takelis į Ukrainos narystę NATO“ , – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
„Antras klausimas, dėl kurio lygiai taip pat visi sutaria yra mūsų pačių saugumas, mūsų pačių gynyba. Toliau pasitvirtinome, kad mūsų interesas yra didinimas mūsų sąjungininkų iki brigados dydžio kaip atgrasa, buvimas nuolatinis nesant eskalacijos ar konflikto“, – taip pat akcentavo jis.
Ž. Pavilionis teigia, kad labai svarbu, jog šalies viduje vykstančios politinės dramos neišbalansuoja Lietuvos pozicijos užsienio politikos lygmenyje.
„Svarbiausia yra tai, kad Lietuva yra vieninga, nepaisant visų mūsų vidaus politinių audrų ar skirtumų, visos partijos, visos institucijos veikia kaip kumštis visais lygiais ir tai yra labai svarbu“, – džiaugėsi politikas.
Visgi, viešoje erdvėje vis garsiau kalbama, kad Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Ukrainai nebus pasiūlyta nieko konkretaus dėl narystės Aljanse ir dėl to Volodymyro Zelenskio vizitas į Lietuvą neįvyks. Taip pat keliami klausimai, kiek bus išpildyti Lietuvos lūkesčiai dėl saugumo garantijų.
ELTA primena, kad pirmadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Ukraina taps Aljanso nare, bet per Vilniaus viršūnių susitikimą oficialaus jos pakvietimo prisijungti prie NATO klausimas nebus svarstomas.
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
