Visgi, parlamentaras apgailestauja, kad klausimai dėl Daukanto aikštės lyderio ir toliau lieka neatsakyti.
„Galiu tik apgailestauti dėl tokio sprendimo. Atsižvelgiant į visą politinę situaciją dėl čekiukų. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija dabar pasakė, kad visa čekiukų istorija, kuri yra senesnė – tartum tai yra istorijos pabaiga“, – Eltai komentavo M. Maldeikis.
„Taip pat ir su Prezidentūra. Mes liekame pakabinti ore ir į klausimus nėra atsakyta“, – pažymėjo jis.
Politikas stebėjosi, kad pagrindinė priežastis, kodėl VTEK nesiėmė tyrimo, yra praėjęs trijų metų senaties terminas. Konservatorių frakcijai Seime priklausančio parlamentaro nuomone, kalbant apie aukščiausių šalies vadovų etikos standartus, senatis neturėtų tapti sprendimą lemiančiu veiksniu.
„Lieka tik apgailestauti, nes senatis tokiu atveju, kai mes kalbame apie politikus, einančius savo pareigas, yra keistas dalykas. (Kampanijos finansų – ELTA) pagalba žmogus tapo prezidentu ir dabar jam sueina trijų metų senatis, jis toliau eina savo pareigas, tie politiniai sprendimai, tie pinigai – jie toliau gali paveikti politiko sprendimus“, – aiškino jis.
„Man sprendimas iš tikrųjų keistas, nes, noriu tikėti, kad etika nesibaigia po trijų metų“, – akcentavo M. Maldeikis.
Tikisi, kad VTEK sprendimas nebuvo nulemtas prezidento išsakytos kritikos
M. Maldeikis vylėsi, kad VTEK nusprendė atmesti jo kreipimąsi laisva valia ir, antradienį išgirdus G. Nausėdos aštrią kritiką dėl veiklos, nejautė spaudimo priimti prezidentui palankų sprendimą.
„Reikia tikėtis, kad tai nebuvo padiktuota vakarykštės prezidento kalbos – kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos nariai neišsigando – jeigu komisija pradės tyrimą, galbūt reikėtų ją ir naikinti“, – referuodamas į prezidento mintis kalbėjo M. Maldeikis.
Kaip skelbta anksčiau, antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą G. Nausėda pažėrė kritikos VTEK. Šalies vadovas stebėjosi komisijos neveiksnumu vadinamojo „čekiukų“ skandalo kontekste ir, pasak jo, bandymais ieškoti pasyvumą paaiškinančių argumentų.
„Taip, teisėsauga yra pradėjusi ne vieną tyrimą, po kurių, tikiuosi, sulauksime atsakymų į daugelį klausimų. Tačiau stebina neveiksni Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri, atrodo, stengiasi ne imtis iniciatyvos ir veikti, o atvirkščiai – ieško preteksto nieko nedaryti. Tuomet kyla abejonių, kokia yra šios institucijos misija apskritai“, – sakė G. Nausėda.
Sieks gauti atsakymus kitais būdais
M. Maldeikis tikino konsultuosiąs su teisininkais, ką būtų galima daryti toliau, kad klausimai dėl G. Nausėdos rinkiminės kampanijos skaidrumo būtų atsakyti.
„Konsultuosiuosi su teisininkais ir žiūrėsime, kur galima kreiptis į kitas institucijas. Bet tie klausimai turi būti atsakyti, mes turime suprasti, kaip buvo padengtos tos 40 tūkst. eurų išlaidos ir tiesiog kreipsimės į kitas institucijas, kurios nebijos ir pasirodys veiklesnės“, – pažymėjo jis.
Politikas neatmetė, kad abejones galėtų išsklaidyti Seime bręstantis parlamentinis tyrimas dėl galimai neteisėtos Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos 2019 m. kampanijos metu.
„Tie klausimai negali likti neatsakyti ir prezidentas, šiuo atveju, negali išsisukti, tiesiog pasakydamas, kad tai yra pasakos“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad trečiadienį VTEK nutarė nepradėti tyrimų dėl prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono bei Seimo nario Mato Maldeikio kreipimųsi.
Praėjusią savaitę į VTEK kreipęsis prezidento patarėjas prašė komisiją įvertinti, ar praėjusiose kadencijose Kauno miesto savivaldybėje dirbę finansų ministrė Gintarė Skaistė bei kultūros ministras Simonas Kairys tinkamai naudojosi tarybos nario veiklai skirtais finansais. Pasak VTEK pirmininko Gedimino Sakalausko, šiems atvejams yra suėjusi trijų metų senatis.
Dėl tos pačios priežasties VTEK atmetė ir M. Maldeikio kreipimąsi. Seimo nariui abejonių sukėlė prezidento Gitano Nausėdos 2019 m. rinkiminės kampanijos finansai bei nepateikta šeimos turto deklaracija.
