„Šaudys viską, kas pasitaikys po akimi“: dėl medžiotojų užmojo Seimo nariai žodžių nerinko

Naktinio matymo taikiklius medžioklėje įteisinti užsimoję Seimo nariai sulaukė aršaus dalies kolegų pasipriešinimo. Tiesa, kol kas nepakankamo – svarstymo stadijoje „už“ šias Medžioklės įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 70 parlamentarų, tad iki priėmimo liko paskutinis balsavimas.

Medžioklė.<br>lrytas.lt koliažas.
Medžioklė.<br>lrytas.lt koliažas.
Kęstutis Mažeika.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kęstutis Mažeika.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kęstutis Mažeika.<br>T.Bauro nuotr.
Kęstutis Mažeika.<br>T.Bauro nuotr.
Kęstutis Mažeika ir Linas Jonauskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kęstutis Mažeika ir Linas Jonauskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Linas Jonauskas<br>D.Umbraso nuotr.
Linas Jonauskas<br>D.Umbraso nuotr.
Andrius Vyšniauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Andrius Vyšniauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Valdemaras Valkiūnas, Linas Jonauskas<br>V.Skaraičio nuotr.
Valdemaras Valkiūnas, Linas Jonauskas<br>V.Skaraičio nuotr.
Medžioklė.<br>I.Budzeikaitės nuotr.
Medžioklė.<br>I.Budzeikaitės nuotr.
Medžioklė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Medžioklė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Medžioklė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Medžioklė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Medžioklė.
Medžioklė.
Medžioklė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Medžioklė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Medžioklė.<br>V.Balkūno nuotr.
Medžioklė.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

2023-06-25 15:58

Kol iniciatyvą palaikantys Seimo nariai ragino įsiklausyti į medžiotojų išsakomus argumentus, „prieš“ šį sumanymą balsavę parlamentarai kritikavo siekį medžioklę paversti „primityviu žudymo aktu“ ir pastebėjo verslo interesą.

Karštas posėdis

Įteisinti naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių naudojimą medžioklėje siekiama nuo 2015 metų.

Ankstesniais metais šie siekiai buvo argumentuojami afrikiniu kiaulių maru, tuo metu 2021 metais, motyvuojant karo grėsme ir parama Ukrainai, buvo pakeisti keli LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3, 13 bei 37 straipsniai ir įteisintas naktinių taikiklių naudojimas civilinėje apyvartoje.

Ketvirtadienį Seimo posėdžių salėje skambėjo visi argumentai – ir dėl afrikinio kiaulių maro, ir dėl krašto gynybos.

Svarstant įstatymo projektą Seimo narys, konservatorius Andrius Vyšniauskas pastebėjo, kad pirminė šio įstatymo iniciatyva buvo visiškai priešinga.

„Buvo siekis įstatymu uždrausti naktinių taikiklių naudojimą medžioklei. Šiuo metu tai daroma ministro įsakymu. Tačiau po komiteto, per pasiūlymus, įstatymas buvo pakeistas į visiškai priešingą pusę. Tai labai blogas teisėkūros pavyzdis“, – įsitikinęs A.Vyšniauskas.

Konservatorius neigiamai įvertino ir argumentą, esą naktinio matymo prietaisų medžioklėje įteisinimas prisidėtų prie krašto gynybos.

„Kai turėjome diskusiją dėl naktinių taikiklių prekybos įteisinimo, buvo argumentuojama, kad tai reikalinga šauliams, savanoriams. Sutinku, to reikia.

Tačiau tada buvo duotas pažadas, kad nebus reikalaujama medžiotojams leisti naktinių taikiklių įteisinimo. Ir šiandien, po kelių mėnesių, turime situaciją, kai to prašoma medžioklei.

Tad tie argumentai, kai svarstėme tada, buvo nenuoširdūs, ir man dėl to yra labai apmaudu. Juo labiau, kad krašto apsaugos ministerija aiškiai pasako nematantys jokios pridėtinės vertės iš to, kad medžiotojai turės naktinio matymo taikiklius“, – dėstė A.Vyšniauskas.

Laisvės partijos narė Ieva Pakarklytė atkreipė dėmesį į verslo interesą dėl šio įstatymo priėmimo.

„Nuo 2015 metų mes vis matome bandymus įteisinti naktinius taikliklius medžioklėje, ir, deja, bet šią lobistinę veiklą aktyviausiai vykdo būtent ginklų parduotuvių savininkai, ginklų prekiautojai, kurie ir prekiauja tokiais taikikliais. Be abejo, tai reikštų didelį pelną jų įmonėms“, – pabrėžė ji.

Kita Laisvės partijos narė Monika Ošmianskienė įsitikinusi, kad naktinio matymo taikikliai medžioklėje prieštarauja gyvūnų gerovei, apsunkina aplinkosaugos kontrolę, menkina medžioklės amatą.

„Atsisėdus naktį bokštelyje su naktinio matymo taikikliu pyškinti prie šėryklos atbėgusius gyvūnus yra ne medžioklė, o primityvus žudymo aktas. Tikrai apgalėtina, kad Seimas atmetė Laisvės partijos siūlymą išbraukti naktinius ir termotaikiklius iš leistinių naudoti medžioklėje“, – apgailestavo ji.

Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika rėžė, kad Seimo nariai, kurie kalbėjo prieš naktinio matymo taikiklius medžioklėje neišmano, ką kalba.

„Nei vienas Seimo narys, kuris kalbėjo prieš naktinius taikiklius, neturi nieko bendro nei su medžiokle, nei su miškininkyste, nei su veterinarija. (...) Kalbėti apie dalykus, kurių neišmanai, yra žema. Jeigu valstybė patikėjo medžiotojams valdyti populiaciją, tai turbūt reikia išgirsti apie priemones, būdus ir apie raidą, kuri vyksta pasaulyje“, – sakė K.Mažeikis.

Konservatorius Justinas Urbonavičius argumentavo, kad medžioklėje įteisinus naktinius taikiklius, būtų medžiojami šernai ir invazinės rūšys, kurios plinta ir platina įvairias ligas.

„Visos aplinkinės Europos šalys leidžia naudoti naktinius taikiklius. Vienintelė Lietuva ir Graikija jų dar nėra įteisinusios. Reikia pasitikėti medžiotojais“, – ragino jis.

Valstietis Jonas Jarutis Seimo narių prašė nedaryti tokių pareiškimų, kad „brakonieriai taps legaliais medžiotojais“.

„Prašyčiau nedaryti iš mūsų, kurie medžiojame, kažkokių baubų“, – prašė J.Jarutis.

Išsprūdęs įrodymas

Įtampa dėl naktinio matymo taikiklių nenuslūgo ir parlamentarams palikus Seimo posėdžių salę.

„Žinių radijo“ laidoje Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas, dėstydamas argumentus prieš įstatymo projektą, pabrėžė, kad naktinio matymo prietaisų kontrolė medžioklėje yra neįmanoma.

„Įteisinus naktinius taikiklius, neliks absoliučiai jokios galimybės kontroliuoti. Nėra taip, kad visi medžiotojai pažeidinėja taisykles – yra ir padorių medžiotojų. Bet yra ir tokių, kurie ir dabar, net kai negalima turėti naktinių taikiklių medžioklėje, juos puikiausiai naudojo, o kontrolė tokių prietaisų neįmanoma.

Tokiu atveju naktinius taikiklius naudodami medžiotojai ne tik šernus ar invazinius gyvūnus medžios, bet ir viską, kas jiems pasitaikys po akimi“, – kalbėjo L.Jonauskas.

Tuo metu demokratas K.Mažeika laidos metu nurodė, kad kontrolė bus pakankama.

„Dabar didžiausią dalį brokonierių pagauna patys medžiotojai, tik nuopelnus prisiima aplinkosaugininkai, kurių Lietuvoje liko mažai“, – kalbėjo jis.

„Kalbant apie invazines rūšis, šernų medžioklę, tai patys aplinkosaugininkai turėtų kelti klausimą, kad tai yra vienintelis įrankis kovoti su besiplečiančia meškėnų populiacija, šakalais, kurie sunaikina daugybę rūšių paukščių lizduose, kiaušinius ir visa kita“, – dėstė K.Mažeika.

Netrukus L.Jonauskas jį pertraukė, pastebėdamas, kad K.Mažeika savo žodžiais įrodė paties L.Jonausko argumentą.

„Šakalai nėra invaziniai gyvūnai, Kęstuti“, – pastebėjo L.Jonauskas.

„Nesvarbu, bet jie lygiai taip pat yra darantys didelę žalą, ir kalba yra apie tuos. O, kalbant apie meškėnus, Žuvinto rezervate buvo nustatyti atvejai, kai buvo sunaikinti didžiuliai paukščių lizdų kiekiai“, – atkirto K.Mažeika.

Anot K.Mažeikos, vertinant šį siūlymą reikia klausyti specialistų argumentų, kurie aiškina, kad afrikinių kiaulių maru užsikrėtę šernai atneša didelę ekonominę žalą kiaulininkystės ūkiams.

Paklaustas, kodėl neklauso specialistų ir medžiotojų argumentų, L.Jonauskas tikino, kad jų pseudo-argumentai yra iš piršto laužti.

„Neva šitos pataisos padės sureguliuoti afrikinio kiaulių maro plitimą. Net nereikia būti specialistu – akivaizdu, kad net ir kulkosvaidį įteisinus ir leidus medžiotojams jį naudoti, šernų populiacijos nei kiek nesumažės.

Nes šiandien nėra klausimas, ar medžiotojai geba, ar negeba medžioti šernus – jie tiesiog to nedaro. Nėra medžiojamos šernų patelės, paršavedės – medžiotojai nenori, kad jų plotuose išnyktų šernai“, – dėstė Seimo narys.

Ką sako medžiotojai?

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininkas Virginijus Kantauskas nurodė, kad Lietuva yra paskutinė Europoje šalis, kurioje minėtos įrangos naudojimas kovojant su kiaulių marų nėra įteisintas, bet prievolė juos išmedžioti tenka tik medžiotojams.

„Labai gaila, kad postūmį vakarietiškos medžioklės kultūros link Lietuvoje stabdo emocijos ir visiškai nieko bendro su situacija gamtoje neturinčios interpretacijos apie tai, kad miškai taps žvėrių skerdyklomis.

Juk įstatyme labai aiškiai nurodyta, kad minėtą įrangą bus galima naudoti tik kovojant su afrikinių kiaulių maru, pražudžiusių šalies kiaulių ūkius, ir smulkiais plėšrūnais, naikinančiais kiškius, stirnų jauniklius ir paukščius“, – dėstė V.Kantauskas.

Anot jo, šis įstatymo pakeitimas lems, ar Lietuva pasirinks vakarietišką medžioklės kelią bei pakels šalies gynybos lygį.

„Kalbėdami apie naktinių prietaisų legalizavimą, kalbame ne tik apie šernų populiacijos reguliavimą, bet ir šalies saugumą, didesnį gynybinį potencialą“, – argumentavo jis.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.