„Tokia aiški ir tiesi Vokietijos politinė valia išsakyta pirmąkart. Tai visiškai sutampa su mūsų strateginiu interesu“, – asmeninėje Facebook paskyroje pažymėjo L. Kasčiūnas.
Pasak NSGK pirmininko, Vokietija yra išskirtinė Lietuvos sąjungininkė gynybos srityje, todėl pirmadienį B. Pistoriuso išsakytas Vokietijos federalinės vyriausybės įsipareigojimas tik dar labiau sutvirtina abipusę sąjungą.
Anot L. Kasčiūno, dabar – Lietuvos eilė ruoštis brigados šalyje priėmimui.
„Federalinis ministras visiškai teisus, kad dabar Lietuvos pusė turi pateikti aiškų savo namų darbų įgyvendinimo planą (infrastruktūra, dislokavimo etapai ir pan.). Ir tai jau yra daroma. Tikiu, kad jis kiek įmanoma bus ir paspartintas. Tai visų mūsų valdžios grandžių bendro darbo rezultatas“, – pažymėjo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį, viešėdamas Lietuvoje, pripažino, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą.
„Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje. Apie tai kalbėjome, minėdami atitinkamą infrastruktūrą, atitinkamas apgyvendinimo galimybes, amunicijos sandėlius“, – po dvišalio ministrų susitikimo su Lietuvos krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku sakė B. Pistoriusas.
Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras B. Pistoriusas nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
