„Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai derėjosi, palaikė dialogą su Vokietijos puse, žingsnis po žingsnio stūmėsi į priekį, vis įtraukdami vokiečius į infrastruktūros planavimo ir kitus bendrus darbus, kurie reikalingi Vokietijos brigados nuolatiniam buvimui Lietuvoje“, – Eltai raštu perduotame komentare sakė A. Anušauskas.
„Bet siūlau toliau ne(si)dalinti nuopelnų, nes prie to prisidėjo ir Seimo, ir Užsienio reikalų ministerijos, ir Prezidentūros darbuotojai, kurie kitais kanalais aktualizavo šią temą pačioje Vokietijoje ir kituose derybų formatuose“, – akcentavo jis.
A. Anušauskas pastebėjo, kad derantis dėl vokiečių brigados dislokavimo atlikta ir daug „nematomo darbo“.
„Pasinaudodamas proga noriu padėkoti tiems nematomiems darbuotojams, kurie atliko konkrečius darbus, neatsisakė diplomatijos ir dialogo principų. Kartu galime pasiekti tikrai daug. Dirbam toliau“, – sakė jis.
Visgi, ministras pabrėžė, kad Lietuvai dar liko darbų, kuriuos privalu realizuoti, siekiant priimti sąjungininkų karius.
„Dar liko labai daug konkrečių darbų, derybų, kad mes galėtume realizuoti šiuos planus“, – tvirtino A. Anušauskas.
Susiję straipsniai
ELTA primena, kad pirmadienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, viešėdamas Lietuvoje, pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Pastaroji žinia Lietuvoje sutikta naujomis diskusijomis dėl Lietuvos diplomatinės laikysenos. Valdantieji negaili pagyrų užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, nevengusiam aštrios retorikos ir spaudimo Berlyno atžvilgiu. Visgi, opozicija sako, kad šalies diplomatijos vadovui reikėtų įsivertinti savo elgesį ir išmokti politinio solidumo pamokas.
Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.