„Sąjungininkų reikšmingų karinių pajėgų pastovus buvimas mūsų teritorijoje yra vienas esminių mūsų atgrasymo ir saugumo politikos elementų, pamatinis Lietuvos saugumo interesas. Todėl džiaugiamės ir labai vertiname šį politinį proveržį ir Vokietijos politinių lyderių labai aiškiai viešai artikuliuotą pažadą. Prisidėdama prie Lietuvos saugumo, Vokietija sustiprins ir viso Baltijos regiono, o tuo pačiu ir Europos bei Berlyno saugumą“, – pabrėžė J. Survila po susitikimo su Lietuvoje viešinčiu Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininku Michael Roth.
Pasak viceministro, Lietuva gali padėti Vokietijai parodyti pačios deklaruoto „Zeitenwende“ praktinę sėkmės istoriją.
Viceministras pagyrė ir šiuo klausimu dviprasmiškai įvertintą Lietuvos diplomatijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio užimtą laikyseną – spausti Berlyną, kad šis kuo greičiau dislokuotų brigadą šalyje.
Pasak J. Survilos, džiugu, kad Lietuvos užsienio reikalų ministro labai aiškiai, garsiai ir tvirtai viešai artikuliuotas Lietuvos interesas bei kitų Lietuvos valdžios institucijų, įskaitant ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK), politinė parama, buvo išgirsta Vokietijos politikos ir saugumo bendruomenės gretose.
„Dabar reikia bendro proveržio ir Ukrainos narystės NATO kelyje“, – pabrėžė J. Survila.
ELTA primena, kad Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį, viešėdamas Lietuvoje, pripažino, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą.
Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras B. Pistoriusas nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
