„Vakar iš Lietuvoje besilankančio Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriaus išgirdome: „Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje“. Tai nuostabi žinia ir reikšmingas strateginis laimėjimas. Ir kad kas ką besakytų, bet iš esmės tai yra URM ministro G. Landsbergio atkaklios, Lietuvos interesus principingai ginančios laikysenos rezultatas“, – antradienį savo „Facebook“ paskyroje rašė konservatorius Mindaugas Lingė.
Jis pastebėjo, kad diskusijose dėl brigados Lietuva demonstravo dvi skirtingas laikysenas. Pirmoji – aiškios pozicijos ir konkrečių tikslų neišsakymas, ir antroji – aiški deklaracija ir gebėjimas ginti šalies interesus tiek viduje, tiek išorėje, nevengiant ir rizikos. M. Lingės teigimu, prezidentas Gitanas Nausėda, asmeniškai sutaręs dėl brigados su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, veikė pasyviuoju keliu.
„G. Nausėda tvirtai nestovėjo už šalies interesus. Elgėsi atsargiai, o nuolatinio buvimo opciją vadino: „vienu iš variantų“, – aiškino politikas.
„Drąsa, lyderystė, žinojimas ko norime, ko reikia ir pastangos siekiant tikslų, neretai ir pakovojant ar net pakonfrontuoti. G. Landsbergis dėl brigados atstovavo būtent aiškių tikslų ir kovos dėl jų koncepciją. Nes skirtumas per 10 dienų ar būti nuolat – šalies nacionaliniams saugumui tai yra lemtingai esminis skirtumas“, – rašė jis, referuodamas į B. Pistoriuso pirmtakės Christine Lambrecht pareiškimus, kad Lietuvoje, krizės atveju, vokiečių kariuomenės brigada būtų dislokuojama per 10 dienų.
Kolegai antrina ir konservatorių frakcijos seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Pasak politikės, iki vakar, kai B. Pistoriusas pareiškė apie tai, kad Vokietija yra pasirengusi nuolatiniam brigados dislokavimui, iki galo nebuvo aišku, kokio lygio yra Berlyno įsipareigojimai Vilniui.
„Aš laikausi nuomonės, kad jei ne tvirta politinė Gabrieliaus Landsbergio laikysena ir aiškios žinutės (kurias kai kurie vadino per aštriomis ar dar kitokiais apibūdinimais) Vokietijoje būtų buvę sunkiau suprasti, kokios didelės svarbos yra šie gynybiniai apsisprendimai“, – antradienį savo „Facebook“ paskyroje rašė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji akcentavo, kad konservatorių pirmininko G. Landsbergio retorika iniciavo diskusiją tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje arenoje. Todėl politikė gyrė, pasak jos, nedviprasmišką ir aiškią kolegos laikyseną.
„G. Landsbergis aiškiai nuo pat pradžių teigė, kad Lietuva su Vokietija 2022 m. vasarą susitarė dėl brigados dislokavimo šalyje, o ne šio kovinio vieneto pasirengimo atvykti į Lietuvą skubiai, jeigu to prireiktų“, – aiškino Seimo narė.
Susiję straipsniai
„Lietuvos saugumas yra svarbiausias klausimas. Ir tai turi sakyti visi politikai aiškiai ir nedviprasmiškai“, – pabrėžė politikė.
ELTA primena, kad Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį, viešėdamas Lietuvoje, pripažino, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą.
Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras B. Pistoriusas nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.