„Turime dar vieną pavyzdį, kuomet mūsų patikimas sąjungininkas – Vokietija – ne tik buvo pasirengęs suteikti mums „Patriot“ sistemas, bet jas jau ir dislokavo. Jos yra pajungtos prie sistemų ir visiškai operacinės nuo šio ryto ir mūsų dangus yra tikrai patikimai apgintas“, – žurnalistams penktadienio vakarą sakė prezidentas G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad „Patriot“ sistemos Vilniuje Aljanso susitikimo metu nebus vienintelė ginkluotė, sauganti šalies oro erdvę.
„Tam bus panaudotos tiek Lietuvoje esančios NASAMS sistemos, tiek ir mūsų kito sąjungininko – Ispanijos (sistemos – ELTA). Ir turėsime trumpojo nuotolio sistemas – reiškia, turėsime visą kompleksą oro gynybos sistemų, kas yra labai svarbu tam, kad Lietuvos dangus būtų patikimai apgintas“, – teigė G. Nausėda.
„Tikrai vaizdelis man patinka. Geriausia būtų, aišku, gyventi be ginklų, bet gyvename tokiame pasaulyje, kuomet matydamas tokius vaizdus mūsų oro uoste jautiesi saugiau“, – pažymėjo jis.
G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva jau mąsto ir apie rotaciniu pagrindu šalyje turėsiančią atsidurti oro gynybos sistemą.
„Dabar yra svarbiausia ta oro gynybos sistema, kurią norime matyti rotaciniu pagrindu, nes mes galvojame jau apie tolesnį laikotarpį, ne tik tas dienas, kuomet posėdžiausime NATO viršūnių susitikime. Be abejo, reikės daug dirbti su sąjungininkais, kad sudarytume tą priemonių kompleksą ir kad jos galėtų rotuotis taip, kad užtikrintų mūsų oro gynybą nuolatos“, – teigė prezidentas.
Apie tai, kad liepos mėnesį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Lietuvos oro erdvę saugos vokiška „Patriot“ oro gynybos sistema, buvo paskelbta dar gegužės pabaigoje.
Vokietija sistemą Lietuvoje dislokavo prieš daugiau nei savaitę, birželio pabaigoje.
Lietuvos kariuomenė kartu su NATO sąjungininkais remia liepos 11–12 dienomis vyksiančio NATO viršūnių susitikimo saugumo užtikrinimą – bus sustiprintas saugumas sausumoje, teritoriniuose vandens telkiniuose bei oro erdvėje.
Lietuvos kariuomenės teigimu, sistema „Patriot“ kovines užduotis Lietuvoje atlieka pirmą kartą. Remiantis kolektyviniais sprendimais dislokavimo vietoje dirba Vokietijos kariuomenės įgula, kuri užtikrins sklandų sistemos funkcionavimą.
Pasisakė ir apie Vokietijos brigadą
Gitanas Nausėda sako, kad Vilniaus NATO viršūnių susitikimo deklaracijos tekste „atsispindės“ Vokietijos įsipareigojimas Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Visgi, ar dokumente bus konkrečiai įvardintas Berlynas, šalies vadovas nedetalizavo.
„Tai tikrai ras atspindį tekste. Nebūtinai tai reiškia, kad tekste bus minima Vokietija, nes juk kalbame ne tik apie dvišalius Vokietijos ir Lietuvos įsipareigojimus. Kalbame apie visą Rytinį flangą, kuriame dalyvavimas iki brigados lygio buvo numatytas jau Madrido susitikime. Bet aš tikiuosi, kad mūsų, Vilniaus viršūnių susitikime tai įgis dar konkretesnę išraišką“, – penktadienio vakarą žurnalistams sakė G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad Vilnius jau sulaukė patvirtinimo, kad Vokietija yra pasirengusi perkelti į šalį brigadą nuolatiniu režimu.
„Manau, kad vienaip ar kitaip tekste tai bus paminėta. Svarbiausia, kad mes jau turime patikinimą iš Vokietijos pusės – mums tai yra svarbiausia. Žinodamas, kaip atsakingai Vokietija žiūri į savo įsipareigojimus, tokie patikinimai man suteikia garantijas, kad tikrai taip bus ir padaryta“, – referuodamas į pastarąjį Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso vizitą Lietuvoje teigė šalies vadovas.
Todėl vertindamas vokiečių įsipareigojimus, Daukanto aikštės lyderis pakartojo, jog Lietuva privalo kaip įmanoma greičiau ruošti sąjungininkų kariams priimti reikiamą infrastruktūrą.
„Dabar darbas mūsų – dabar mes turime labai greitai, sparčiai suktis kaip vijurkai tam, kad sukurtume visą reikiamą infrastruktūrą, kad Vokietijos brigada čia galėtų jaustis patogiai, gerai ir pagal visus socialinius standartus“, – akcentavo G. Nausėda.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę šalyje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
Paklaustas apie galimas Ukrainos perspektyvas NATO, prezidentas patikino manąs, kad šiuo klausimu dar deklaraciją dar galima būtų patobulinti.
