Galiausiai šeštadienio vakarą paskelbta, kad akcija stabdoma ir Lietuvoje kabantys plakatai bus nukabinti kaip galima greičiau.
Nuomonių formuotojai pažėrė kritikos
Po daugelio kritikos strėlių socialiniuose tinkluose apie šią akciją pasisakė ir projekto iniciatorius Tomas Balžekas, BNS ir „15min“ direktorius: „Nuo pat karo pradžios esu šio projekto iniciatorius, surinkau didelę ir šaunią komandą prie jo darbuotis. Tikiu, kad paprasto žmogaus, kuris negyvena Rusijoje, pokalbis su paprastu žmogumi, kuris gyvena Rusijoje turi didelę prasmę. <...>
Aš žinau, kad dauguma mūsų, tame tarpe ir aš, norėtume, kad Rusija išnyktų, daug kas mano, kad kalbėti turi tik ginklai, bet vien taip nenutiks ir visvien reiks pokalbių.“
Tačiau visuomenininko, „Laisvės TV“ įkūrėjo Andriaus Tapino tokie žodžiai neįtikino. Anot jo, tai tėra absurdiška ir ciniška akcija.
„Yra tokia kategorija – „raudonojo kilimo aktyvistai“. Jiems svarbu prisitrinti prie tikslo, sukūrybinti idėją, o tada susižerti dividendus. 15min CEO Tomas Balžekas ir visa „Call Russia“ komanda parodė, kas jiems yra svarbiausia – tikrai ne Ukraina, o asmeninė šlovė ir prizai.
„Žymiausia kampanija“, „tarptautinis pripažinimas“, „apdovanojimai didžiausiosuose festivaliuose „London International Awards“, „Golden Drum Festival“, „Kyiv International Advertising Festival“, „BalticBest“, prestižiniuose „Kanų Liūtuose“ – tiek mes girdėjome apie „Call Russia“, apie rezultatus ir įtaką karui – nieko, nes nieko ir nebuvo“, – feisbuke rašo jis.
Jo pastebėjimu, daugelis tų, kurie gyrėsi prizais, po kritikos lavinos socialiniuose tinkluose „dėjo į krūmus ir pradėjo rodyti pirštais vieni į kitus“, bandydami teigti, jog su šia reklamine kampanija jie nesusiję.
A.Tapinui užkliuvo ir šio projekto skaidrumas.
„Projektas daromas Ukrainos draugų ir finansuojamas tik tų, kurie tiki šiuo projektu, tiki Ukrainos laisve“ – sako Balžekas. Viskas, tiek turi pakakti. Pagal dabartines apimtis „Call Russia“ turėjo kainuoti šimtus tūkstančių eurų.
Tai gal vis dėlto reikėtų pasakyti, kas gi tie „Ukrainos draugai“ ir kiek pinigų jie įdėjo į projektą, kuris dabar neša tik žalą ir Ukrainai, ir Lietuvai. Nes kai tokie draugai, tai ir priešų nereikia. Vienintelis logiškas sprendimas – kažkam prisiimti atsakomybę ir iki pirmadienio nuimti visą šitą absurdą, kad neliktų ir pėdsako. Bet, žinot, karas karu, o Kanų liūtų prizai patys nepasiims“, – rašo visuomenininkas.
Panašios pozicijos laikosi ir komunikacijos specialistas Erikas Murinas, akciją įvardijęs neveiksminga ir kvaila: „Ką galiu pasakyti, liūdnoka, kad kalbama apie kažkokius apdovanojimus, liūtus, užsienio medijų paminėjimus, kai svarbiausia komunikacijos užduotis visada yra pasiekti galutinį tikslą.
Galutinis tikslas šiuo atveju yra pribaigti priešą ir šita priemonė to tikslo niekaip nesiekia.“
Anot jo, šia akcija siekiama gauti tik apdovanojimų, kurie svarbūs tik rinkodaros ir komunikacijos specialistams: „PRščikai taip patys vieni kitiems užsiPRino visus tuos apdovanojimus, kad dabar jau visa kita, ar tai būtų kliento norai, ar pergalės siekis kare, ar noras sustabdyti vaikų žudynes, yra nebesvarbu.“
Apžvalgininkas Audrius Bačiulis žodžių taip pat nerinko ir pareiškė, kad šiais plakatais yra apdergta visa Lietuva.
„Daugybė žmonių jį gražiai ir negražiai įkalbinėja nedaryti gėdos Lietuvai, nepiktinti ukrainiečių, pripažinti, jog visa ši reklamos kampanija, nominuota Kanų Liūtams, yra Epic Fail ir nukabinti tuos plakatus.
Bet Balžekas, įsidėjęs kiaulės akis, įjungė naivaus durnelio režimą ir aiškina, esą „paprasto žmogaus, kuris negyvena Rusijoje, pokalbis su paprastu žmogumi, kuris gyvena Rusijoje turi didelę prasmę“, – rašo jis feisbuke, taip pat ragindamas gyventojus skambinti pačiam T.Balžekui ir prašyti nukabinti visus plakatus.
Nuomonę išreiškė net profesorius Vytautas Landsbergis: „Ant nesąmoningo plakato „Ar skambinai?“ dar gali būti pridėtas paaiškinimas lietuviškai: „Kad LEISTŲ pakviesti Ukrainą į NATO.“
Organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas taip pat sukritikavo akciją „Ar skambinai Rusijai?“.
„Ką matome, man panašu į gerai sugalvotą Rusijos specialios paskirties info-operaciją, kur bandoma įterpti ryškią žinutę „Susitark su Rusija“ NATO Summito kontekste. O žinutė gražiai nukreipta į vadovybę, kuri garantuotai ją pamatys per limuzino langus.
Įsidėmėkime, pvz., vieną detalę, English on Top (anglų kalba viršuje), jei čia būtų nukreipta į vietinius (lietuvius), tai būtų truputį keista, o šiame kontekste viskas aišku – dvi eilutės, tiek ir tespėsi skaityti per langą.
Nekalbėsiu apie tuos vadinamus „verslo interesus“ kurie stovi už šito, ne esmė. Per šitą karo dešimtmetį teko matyti daug netikėtų vietų, kur, kartais net nežinant, Rusijos mechanizmai veikia ir, reikalui esant, gali atlikti vieną ar kitą funkciją. Eina per visą skalę, nuo nupirktų politikų, žiniasklaidos priemonių ir verslo atstovų, iki nusikalstamų grupuočių.
Tikrai nesakau, kad „mūsiškiai“, kurie čia pasireiškia, yra prorusiški (tai net būtų kontrproduktyvu šiuo atveju), labiau, kad šiame visame veikia „Trojos valdyba“, kuri, reikalui esant, gali nurodyti, ką daryti, kada ir net už tai mokėti. O po to ramiai pasitraukti į šešėlius, kol dar reikės ką nors atlikti pagal instrukcijas.
Ir viskas netiesiogiai – žinutė „teisinga“, vykdytojai teisingi, nėra niekur formaliai prisikabinti.
Tik, mes esame Lietuvoje, kur tokie dalykai, sakykime, stebimi kiek atididžiau, kur mes visi kažkiek mokame ezopiškai kalbėti ir suprasti.
Na, dar ne viskas, dar yra pora dienų, dar galima persigalvoti, iki pirmadienio ryto, verslo pasaulyje, labai dar toli. Laukiame, stebime“, – feisbuke rašo jis.
Prie paramos Ukrainai prisidedančios organizacijos vadovas J.Ohmanas netrukus pasiūlė pakeisti šios akcijos šūkį ir paragino skambinti ne Rusijai, o numeriu, kurį surinkus galima paremti kare kovojančią Ukrainą.
Stendai apipaišomi
Gyventojai rado ir kitų būdų, kaip išreikšti savo nepasitenkinimą. Sostinės centre, Gedimino prospekte, vienas tokių stendų su užrašu „Ar skambinai Rusijai šiandien?“, buvo apvyniotas juoda plėvele.
Kaip Eltai patvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai, dėl šio incidento aiškinasi policijos pareigūnai, jie nuvyko į įvykio vietą. Tiesa, anot policijos, kol kas oficialaus skundo iš akcijos „Ar skambinai Rusijai?“ organizatorių ar institucijų nėra gauta.
Socialiniuose tinkluose paplito ir daugiau nuotraukų apie plėvele Vilniuje apvyniotus stendus, kai kurie jų apipaišyti užrašais „F-16!“ arba „NATO NOW“.
Paskelbė, kad akcija stabdoma
Šeštadienio vakarą kampanijos iniciatorius Tomas Balžekas pranešė, kad akcija stabdoma ir Lietuvoje kabantys plakatai bus nukabinti kaip galima greičiau.
„Komunikacijos kampanijos tikslas buvo priminti, kad greta karinės pagalbos Ukrainai egzistuoja ir pilietinio pasipriešinimo judėjimai. „Call Russia“ iniciatyva kviečiama skambinti paprastiems Rusijos gyventojams ir pabandyti pokalbio metu paveikti jų nuomonę, stipriai veikiamą ilgametės informacijos cenzūros. Nuo pat globalios iniciatyvos pradžios pernai kovą daugiausiai tokių skambučių buvo padaroma būtent iš Lietuvos. Iš viso paskambinta per 180 000 kartų“, – pabrėžė T.Balžekas.
Anot T.Balžeko, antroji iniciatyvos kampanijos banga pasirodė NATO suvažiavimo kontekste, siekiant atkreipti užsienio žiniasklaidos dėmesį. Nuo pat kampanijos pradžios užsienio žiniasklaida rodė didelį susidomėjimą šia iniciatyva, globaliuose leidiniuose pasirodė šimtai publikacijų, kuriose nekart nesuabejota kampanijos ketinimais – padėti nutraukti karą. Priešingai, tai minėtas kaip vienas iš unikalių pilietinio aktyvizmo būdų“, – pabrėžė T.Balžekas.
„Kartu pripažįstu, kad dabar planuojant komunikacijos kampaniją padaryta klaidų. Manau, kad komunikacijos žinutė turėjo būti aiškesnė, nekelti dviprasmiškų minčių, neva skatiname skambinti ir tartis su putinu. Kategoriškai atmetu tokias prielaidas ir intencijas“, – sakė T.Balžekas.
Jis pridūrė nenorintis, kad ši kampanija toliau keltų susipriešinimą ir destrukciją. T.Balžekas nuo pat pradžios buvo judėjimo „Call Russia“ iniciatorius. „Nors esu UAB „15min“ ir UAB „BNS“ vadovas, visą šią iniciatyvą būriau kaip privatus asmuo. „Not Perfect“ agentūra darė šios kampanijos vizualus, o VšĮ „Stiprūs kartu“ – partneris.
„Taip pat noriu pabrėžti, kad projektas yra finansuojamas provakarietiškų donorų ir tai niekaip nesusiję su klaidinga informacija viešojoje erdvėje, jog projektą finansuoja Rytai. Nuo pat iniciatyvos pradžios jai buvo suaukota per šimtą tūkstančių eurų iš Lietuvos, Amerikos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos. Aukojo privatūs ir fiziniai asmenys. Tam buvo pasitelkta Všį „Stiprūs kartu“ „Paypal“ platforma, aukojant buvo galima pasirinkti konkrečią aukojimo paskirtį. Iniciatyvai „Call Russia“ nebuvo panaudotos kitos „Stiprūs kartu“ lėšos“, – sakė T.Balžekas.
„Ar skambinai Rusijai?“ akcija, kuri startavo 2022 m. kovą, žmonės buvo raginami skambinti į Rusiją ir ten esantiems žmonėms papasakoti apie Kremliaus vykdomą karą prieš Ukrainą. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo diskusija, ar Rusijos karui prieš Ukrainą vykstant daugiau negu metus ir artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, ši kampanija, jos reklamavimas yra tinkamas, turintis prasmę.
Sureagavo ministras G.Landsbergis
Paskelbus, kad iniciatyva stabdoma, į tai sureagavo ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Anot ministro, ši akcija, išplatinta likus vos keletui dienų prieš NATO viršūnių susitikimą, yra nederama.
„Demokratiškoje ir laisvoje Lietuvoje verslas ir nevyriausybinės organizacijos yra savarankiški bei gali nepriklausomai siūlyti savo idėjas bei akcijas visuomenei. Tačiau ši akcija akivaizdžiai pasirodė netinkamu metu ir netinkamoje vietoje ir, mano manymu, su netinkama žinia.
NATO Viršūnių susitikimas pirmiausia yra apie Lietuvos didesnį saugumą, mūsų sąjungininkus Aljanse bei tikslą kuo labiau padėti ukrainiečiams laimėti karą ir kuo greičiau į aljansą pakviesti Ukrainą“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
G. Landsbergio teigimu, sostinės reklaminiuose stenduose pasirodžiusi kampanija yra pernelyg dviprasmiška ir, kaip parodė šeštadienio incidentai sostinėje, supriešinanti visuomenę.
„Akcijos organizatorių pasirinkta žinia bei forma sukelia dviprasmišką įspūdį, neperduoda tos žinios, kurios nuoširdžiausiai siekia Lietuvos visuomenė, supriešina mus belaukiant summito. Gerai, kad akcijos organizatoriai išgirdo visuomenės reiškiamą nuomonę ir ištaisys padarytą klaidą“, – sakė ministras.
