Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis bei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime atstovas Gintautas Paluckas tikina, kad esmingai saugumo situacija šiuo metu nėra pasikeitusi, pasak jų, institucijos turi visus įgaliojimus užkardyti kylančias grėsmes. Todėl, anot politikų, prezidento siūlomam griežtesniam reguliavimui poreikio nėra. Savo ruožtu Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis ir „valstiečių“ frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė laikosi pozicijos, kad rudens sesijos metu prie šio klausimo parlamentas turėtų sugrįžti.
S. Skvernelis: nematau, kad kas nors esmingo būtų pasikeitę
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis tikina nematąs jokio poreikio suvienodinti ribojimus rusams ir baltarusiams.
„Aš nesuprantu tos panikos, kurią dabar bando kelti dėl tų galimų „Wagner“ kovotojų, jeigu jie ir atsidurtų Baltarusijoje. Visgi, mes esame NATO valstybė su stipria savo kariuomene ir tikėtis, kad 1–2 tūkst. samdinių sukels mums didelę grėsmę, tai nesuprantu“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
Parlamentaro vertinimu, kol kas saugumo situacija nėra esmingai pasikeitusi, tad tokių priemonių, pasak jo, nereikia.
„Nematau, kad kas nors esmingai būtų pasikeitę nuo to sprendimo, kuris buvo priimtas. Jeigu šalies prezidentas mato kažkokius pasikeitimus, asmeninėmis iniciatyvomis įstatymų leidybos tegu kreipiasi į Seimą ir Seimas svarstys tada, bus diskusija“, – akcentavo politikas.
S. Skvernelis pabrėžia, kad iš Baltarusijos atvykstančių asmenų patikra bet kokiu turėtų būti atliekama taip, kad saugumui grėsmę keliantys asmenys būtų identifikuoti.
„Patikra per sieną turėtų būti atliekama taip, kad asmenys, kurie neturi teisės patekti į Lietuvos teritoriją, nepatektų“, – sakė jis.
Šių siūlymų kontekste politikas primena ir savo ankstesniąją kritiką valdantiesiems dėl Viešojo saugumo tarnybos (VST) pertvarkos.
„Viena vertus, daromi kažkokie tai labai simboliniai žingsniai dėl patikrų, o kita ranka naikinama Viešojo saugumo tarnyba, kuri ir turėtų pirma įsijungti į kovą, jei tokių nelegalių grupuočių atstovai bandytų kirsti Lietuvos sieną“, – teigė Seimo narys.
Visgi, S. Skvernelis pabrėžia, jeigu prezidentas turi realių argumentų, kodėl sprendimai dėl ribojimų suvienodinimo rusams ir baltarusiams yra reikalingi, pasak jo, būtų gerai juos išgirsti.
„Tai aš poreikio nematau asmeniškai, bet gal prezidentas mato ir turi argumentų. Tai juos būtų įdomu išgirsti ir svarstyti“, – sakė jis.
G. Paluckas: institucijos turi visus reikiamus įgaliojimus grėsmę keliančius asmenis identifikuoti
Panašios pozicijos laikosi ir LSDP frakcijos Seime atstovas G. Paluckas. Politikas tikina, kad socialdemokratų frakcijoje vyrauja nuomonė, kad saugumo situacija esmingai nepasikeitė.
„Institucijos turi visus teisinius įgaliojimus ir teisinis reguliavimas yra tinkamas, kad galėtų išfiltruoti, išrišti, pastebėti ir nukenksminti tuos elementus, kurie yra nedraugiški Lietuvos valstybei ir čia bando pakliūti. Tiesiog institucijos turi savo darbą padaryti“, – Eltai teigė G. Paluckas.
„Niekas netrukdė ir anksčiau „Wagner“ kovotojams, šnipams ar agentų tinklams į Lietuvą mėginti patekti rusų ar baltarusių pasais prisidengus. Čia turi dirbti tarnybos ir savo darbą padaryti, ieškant ir pastebint tas ardomąsias veiklas“, – akcentavo jis. G. Paluckas akcentuoja, kad labai svarbu, jog baltarusių opozicijai ir toliau būtų užtikrintos išimtys dėl ribojimų.
„Jeigu mes dabar apskritai ne tik nuo režimo, bet ir nuo Baltarusijos visuomenės šitokiais būdais atsiribojame ir taikome tokias pat sankcijas kaip rusams, tai, matyt, mūsų ta kertinė strategija nebeturės perspektyvos. Tai yra labai aiškus išskaičiavimas, jis labai racionalus ir logiškas, kodėl yra paliktas tas dvigubas kelias vieniems ir kitiems. Ir aš tikrai nemanau, kad reikia prie to grįžti“, – sakė jis.
A. Norkienė: logiška prie šio klausimo grįžti rudenį
Kitokios nuomonės yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė A. Norkienė. Ji primena, kad jos vadovaujama frakcija palaikė prezidento veto, kuriuo šalies vadovas siūlė suvienodinti sankcijas rusams ir baltarusiams. Politikė tikina, kad keičiantis saugumo situacijai, būtų logiška rudenį grįžti prie šios prezidento iniciatyvos.
„Aš manau, kad logiška, jog prezidentas ar Prezidentūra pradeda dabar kalbėti apie tas kitas rizikas, dėl kurių matome, kad gali iškilti kažkokių rimtų grėsmių. Tai, aš manau, kad logiška prie to grįžti rudenį“, – Eltai teigė A. Norkienė.
„Pas mus yra nuomonių truputį ir kitų, bet didžioji dauguma mūsų pasisakome už tai, kad sankcijos būtų vienodos“, – pridūrė ji.
A. Mazuronis: rudenį matysis, kokia yra reali situacija
Darbo partijos pirmininkas A. Mazuronis taip pat pripažįsta, kad, jei saugumo situacija darysis vis labiau įtemta, prie pataisų, apie kurių poreikį užsiminė prezidentas, Seimui gali prireikti sugrįžti rudenį.
„Mes matome infrastruktūros plėtrą Baltarusijos teritorijoje, bet realių pajėgų „Wagner“ perdislokavimo dar kaip ir nėra. Tai, žinoma, reikia laukti ir žiūrėti, kaip čia ta situacija gali keistis ir į kurią pusę gali judėti“, – Eltai sakė A. Mazuronis.
„Žinoma, yra reali rizika, kad, jeigu ten atsiras kariniai daliniai pakankamai skaitlingi, tai gali reikėti peržiūrėti ir tvarkas iš Baltarusijos patekimo, ir kitus dalykus, kitų saugumo priemonių imtis. Čia prezidentas teisingai pastebėjo, kad tai keistų saugumo situaciją, keistų galimą susisiekimo režimą tarp Baltarusijos ir tarp Lietuvos“, – taip pat akcentavo jis.
Visgi, pasak A. Mazuronio, atsižvelgiant į saugumo situacijos pokyčius, reikės diskutuoti, ar bus reikalingas sprendimas dėl sankcijų suvienodinimo rusams ir baltarusiams, ar imtis kitų sprendimų.
„Tai rudenį, kai Seimas susirinks, matysis, kokia ten yra reali situacija ir kokių priemonių reikia ar nereikia imtis“, – pabrėžė A. Mazuronis.
ELTA primena, kad pirmadienį prezidentas G. Nausėda, reaguodamas į Baltarusijoje dislokuotos Rusijos samdinių „Wagner“ keliamą grėsmę, priminė dar neseniai valdančiųjų pastangomis atmestą jo veto, kuriuo buvo siekiama suvienodinti teisines sąlygas tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos pilietybę turintiems asmenims.
Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai.
Visgi, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad klaidos veto klausimu Seimas tikrai nepadarė. Pasak jos, priimant šį įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, buvo įvertinta abiejų šalių visuomenių specifika.
Savo ruožtu valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis antradienį žurnalistams taip pat sakė, kad nesutinka su prezidento išsakyta kritika, esą Seimas padarė klaidą, kai neįsiklausė į Prezidentūros siūlymus suvienodinti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Užsienio reikalų ministro teigimu, net įvertinus faktą, kad Baltarusijoje bus galimai dislokuoti „Wagner“ samdiniai, suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams nėra pagrindo.
