NATO vadovas Vilniaus oro uoste nusileido šiek tiek prieš 13 val. ir tiesiai nuskubėjo į susitikimą su Lietuvos prezidentu.
„Šiandien Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse susitikome su NATO generaliniu sekretoriumi J.Stoltenbergu aptarti paskutinių pasirengimo ir sprendimų derinimo detalių.
Lietuvos siekis nuo pat pradžių, kad Vilniaus viršūnių susitikimas pasižymėtų ne diskusijomis, o visam Aljansui būtinais sprendimais“, – tvirtino G.Nausėda.
Jo teigimu, saugumo situacija Europoje ir mūsų kaimynystėje nepalieka erdvės trypčioti vietoje.
„Turime žengti į priekį ryžtingu ir sparčiu tempu“, – pabrėžė šalies vadovas.
Prezidentas pasidžiaugė, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje pirmąkart kaip visateisė narė dalyvaus Suomija. Jis išreiškė lūkestį, kad greitu metu prie Aljanso galės prisijungti ir Švedija.
„Tai, kad susitinkame agresoriaus pašonėje, siunčia tvirtą mūsų vienybės ir ryžto signalą. Esame vieningi ir ginsime kiekvieną Aljanso centimetrą. Mūsų vienybė ir ryžtas turi atsispindėti ne tik deklaracijose, bet ir sprendimuose, kuriuos čia, Vilniuje, priimsime per artimiausias dienas“, – kalbėjo G.Nausėda.
Anot šalies vadovo, sąjungininkų dėka Vilnius šiomis dienomis taps saugiausia sostine pasaulyje.
„Tokie saugūs norime jaustis visada. To sieksime, nes esame priešakinė NATO linija“, – pažymėjo Lietuvos prezidentas.
Jis atkreipė dėmesį, kad saugumo situacija regione komplikuojasi.
„Atsiranda naujų faktorių, į kuriuos privalome atsižvelgti. „Wagner“ grupuotės potencialus persikėlimas į mūsų kaimynystę, branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijoje – visa tai signalizuoja būtinybę stiprinti atgrasymą ir priešakinę gynybą“, – pastebėjo G.Nausėda.
Kaip teigė prezidentas, Vokietijos lyderystė ir pasižadėjimas nuolat dislokuoti Lietuvoje brigadą yra puikus pavyzdys, atliepiantis saugumo situaciją regione. Rytinio Aljanso flango saugumas, pasak jo, turi būti visų NATO šalių-narių prioritetas.
„Todėl turime sparčiai įgyvendinti sprendimus, priimtus Madride, dėl priešakinės gynybos, ir Vilniuje patvirtinti naujus gynybos planus. Tai yra geriausia atgrasymo priemonė“, – nurodė šalies vadovas.
Kaip vieną svarbiausių temų NATO viršūnių susitikimo metu G.Nausėda įvardijo su Ukraina susijusius klausimus.
„Visi suprantame, kad tik jos pergalė sugrąžins saugumą ir stabilumą į Europą. Sąjungininkams reikia susitarti dėl tolesnio Ukrainos karinio rėmimo iki visiško teritorijų atsiėmimo. Suprantame ir tai, kad Ukraina turi pilnai integruotis į transatlantinio saugumo struktūras ir tapti NATO nare.
Pažadų kartojimo metas baigėsi. Atėjo laikas sutarti aiškų planą, kaip tą pasieksime. Mes neturime kito kelio, kaip sutarti ir nusiųsti stiprų signalą Ukrainai“, – akcentavo prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Ukrainos narystė NATO neturi tapti horizontu – kuo arčiau prie jo artėji, tuo labiau jis tolsta. „Vilnius turi būti ta vieta, iš kurios geros žinios pasieks ukrainiečių tautą“, – patikino G.Nausėda.
„Ukraina šiandien labai stokoja konkrečių signalų dėl to, kad sąlygoms susiklosčius, ji tikrai, ne popieriuje, o tikrai taps NATO nare“, – aiškino jis.
Anot prezidento, Ukraina turi turėti aiškų algoritmą, kaip ji artės prie narystės Aljanse.
„Bet jūs turite labai gerai suprasti ir tai, kad NATO yra konsensuso organizacija. Ir mes, tikiuosi, visi gebėsime surasti kompromisą šituo klausimu. Kas be ko, pats sprendimas viršūnių susitikime irgi dar nereiškia, kad narystė tampa realybe. Dar laukia labai ilgas ratifikavimo procesas“, – sakė G.Nausėda.
Jis išreiškė lūkestį, kad NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu Ukrainos narystės Aljanse klausimas virs ne teorine, o praktine galimybe.
J.Stoltenbergas: priartinsime Ukrainą arčiau NATO
NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas padėkojo visiems Lietuvos žmonėms už šiltą priėmimą ir surengtą NATO viršūnių susitikimą.
„NATO viršūnių susitikimo metu stiprinsime savo atgrasymą ir gynybą, kalbėsime apie didesnes investicijas. Didinsime paramą Ukrainai, priartinsime Ukrainą arčiau NATO. Taip pat dar glaudžiau bendradarbiausime su partneriais, kad palaikytume taisyklėmis grįstą tvarką“, – nurodė NATO generalinis sekretorius.
J.Stoltenbergas priminė, kad paskutinį kartą Lietuvoje lankėsi vos prieš pora savaičių, susitiko su Lietuvos ir Vokietijos kariais.
„Pademonstravome savo pajėgumą sustiprinti mūsų buvimą Lietuvoje iki brigados dydžio vieneto“, – sakė jis.
NATO generalinis sekretorius atskleidė, kad sąjungininkės tvirtins tris naujus regioninius planus, pasitelkiant 300 tūkst. aukštos parengties karių.
J.Stoltenbergas taip pat nurodė, kokių sprendimų Aljanso narės ketina imtis dėl Ukrainos.
„Tai apims daugiametį paramos paketą, taip pat perėjimą nuo sovietinių prie NATO standartų įrangos tam, kad Ukrainos karinės pajėgos būtų visiškai suderintos su sąjungininkų. Pasirūpinsime svarbiausiais poreikiais dėl išminavimo įrangos, medicininių priemonių.
Taip pat pakelsime politinius ryšius į kitą lygį – prezidentas V.Zelenskis dalyvaus kartu su mumis NATO-Ukrainos tarybos inauguraciniame posėdyje, o sąjungininkai diskutuos apie Ukrainos narystės siekius“, – sakė J.Stoltenbergas.
Anot jo, sąjungininkai taip pat susitars dėl ambicingesnio investicijų įsipareigojimo.
„Tai reikš devynerių metų iš eilės gynybos išlaidų didinimą tarp Europos sąjungininkų ir Kanados – realiai tai reikš 8,3 proc. padidėjimą šiais metais. Tai didžiausias padidėjimas per dešimtmečius“, – nurodė jis.
Ukrainos narystės klausimas
J.Stoltenbergas pranešė, kad kol kas vis dar vyksta konsultacijos dėl to, kokią žinutę Ukrainai pasiųs Aljanso narės.
„Konsultacijos vyksta. Esu tikras, kad visos sąjungininkės sutiks, jog reikia pasiųsti labai aiškią žinutę Ukrainai. Kol kas galutinio sprendimo nėra priimta. Tačiau esu tikras, kad viršūnių susitikimo metu pasieksime vienybę ir pasiųsime aiškią žinutę Ukrainai“, – sakė jis.
Kol kas vadinamąjį Ukrainos paketą, apie kurį NATO viršūnių susitikimo metu turėtų išgirsti ukrainiečiai, sudaro trys aspektai: numatoma praktinės paramos Ukrainai programa, įkuriama NATO-Ukrainos taryba bei narystės veiksmų plano atsisakymas.
„Visi sąjungininkai sutaria, kad Ukraina taps NATO nare, visi sutaria, kad NATO durys yra atviros. Nuolat kartojame, kad Ukraina ir sąjunginkai nuspręs, kada Ukraina taps NATO nare. Dabar svarbiausia užtikrinti, kad Ukraina laimės karą.
Kol Ukraina karo nelaimės, negalėsime kalbėti apie jos narystę“, – paaiškino jis.
Ko dar laukiama?
Vakare Vilniuje jau leisis ir JAV prezidento Joe Bideno lėktuvas. Oro uoste planuojamas trumpas G.Nausėdos J.Bideno susitikimas.
Oficiali JAV vadovo pasveikinimo ceremonija Prezidentūros kieme numatyta antradienį. Vėliau Lietuvos ir JAV vadovai dvišaliame susitikime ketina aptarti paramą Ukrainai, NATO rytinio flango stiprinimo priemones, atsaką į Baltarusijos remiamą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.
J.Bidenas trečiadienį dalyvaus specialiame renginyje Vilniaus universiteto Didžiajame kieme, kurio metu JAV prezidentas kreipsis į Lietuvos žmones.
Pirmadienį į Lietuvą taip pat atvyksta Kanados premjeras Justinas Trudeau. Jis dalyvaus dvišaliame susitikime su premjere Ingrida Šimonyte.
Į liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kaip anksčiau yra patvirtinęs Aljanso generalinis sekretorius, taip pat atvyks ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
NATO viršūnių susitikime planuoja dalyvauti ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir kitų valstybių lyderiai.
Iš viso NATO viršūnių susitikime tikimasi sulaukti 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
NATO viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
