„Šiuo pareiškimu mes paraginome sąjungininkes įsipareigoti, kad Ukraina taptų NATO nare, o Aljansas nustatytų žingsnius Ukrainai jos kelyje narystės NATO link“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Kaip skelbiama pareiškime, dabar svarbu sutelkti Aljanso narių tarpusavio, taip pat NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą taip, kad būtų pasiekta tikrai apčiuopiamų rezultatų, parengtos saugumo garantijos Ukrainai ir toliau imamasi suderintų priemonių neatidėliotiniems Ukrainos karinės ir gynybos įrangos poreikiams patenkinti.
Anot penkių valstybių parlamentų pirmininkų, būtina padėti Ukrainai stiprinti gynybos pajėgumą ir potencialą, kol ji visiškai atkurs teritorijos vientisumą ir suverenitetą pagal tarptautiniu mastu pripažintas 1991 metų sienas.
Likus dienai iki NATO viršūnių susitikimo politologė atsakė, ar verta tikėtis radikalių pareiškimų
Be to, kviečiama sukurti krizių valdymui skirtą konsultacijų su Ukraina mechanizmą, kuris leistų rengti konsultacijas, jei kiltų grėsmė Ukrainos ar kurios nors NATO valstybės narės teritorijos vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Pareiškimu taip pat siūloma teikti praktinę NATO pagalbą Ukrainai toliau stiprinant Visapusiškos paramos paketą, kuriuo siekiama visiškos Ukrainos sąveikos su Aljansu ir visapusiško perėjimo prie NATO standartų.
Susiję straipsniai
ELTA primena, kad liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyks pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.