„Būtų gražu, kad NATO viena ar kita forma pasveikintų tą Vokietijos žingsnį“, – Eltai „Litexpo“ parodų rūmuose sakė URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
„Ieškoti galimybės tai fiksuoti dokumente – deklaracijoje pasveikinant, pasirašant dvišalį susitarimą (ne dabar, bet ilgainiui) – to reikėtų siekti. Fiksuojame ir judame į priekį“, – kolegai antrino NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.
Abu politikai patikino, kad Berlynas lengvai nesišvaisto pažadais. Todėl prieš keletą savaičių Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso vizito Vilniuje metu išsakytas pareiškimas, jog Bundesveras yra pasirengęs nuolat Lietuvoje dislokuoti brigadą, yra esminis signalas, leidžiantis pasitikėti dvišaliais valstybių įsipareigojimais.
„Mes išgirdome patį svarbiausią signalą – Pistoriuso žodžius. Vokiškas žodis reiškia realius darbus“, – Eltai salė L. Kasčiūnas.
„Vokiečių politinė kultūra tokia, kad jie savo žodžių neatsiima. Todėl jiems sunku tuos žodžius išsakyti, nes jie yra patikimi partneriai, jais galima tikėti“, – tvirtino Ž. Pavilionis.
Be to, parlamentarai pastebėjo, kad NATO lygiu sutarti dėl detalesnių formuluočių brigadų klausimu vargu ar pavyktų, mat, pasak jų, tai liečia ne tik Vokietiją ir Lietuvą. Didinti dislokuotas pajėgas Rytiniame flange yra įsipareigoję ir daugiau NATO valstybių, tačiau, akcentavo Seimo nariai, dar nėra pasirengusios to padaryti.
„Ne visi turi tokį įsipareigojimo krūvį, kokį turi vokiečiai. Taip, Trudeau padarė Latvijoje – ne toks kiekis, bet pats modelis panašus. Tada britai, atsiranda ir Rumunijos interesai. Čia yra esminė priežastis, kodėl sutarti būtų sunku, be jokios abejonės“, – komentavo L. Kasčiūnas.
„Tas pasveikinimas ar nepasveikinimas kai kurioms šalims gali būti politiškai šiek tiek skausmingas, nes jos nėra pasiruošusios taip kaip vokiečiai didinti savo karinį buvimą Baltijos šalyse“, – pridūrė Ž. Pavilionis.
ELTA primena, kad antradienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. NATO lyderiai ketina sutarti dėl poreikio skirti daugiau dėmesio Aljanso rytiniam flangui bei stiprinti NATO priešakinius gynybos pajėgumus, oro ir priešraketinę gynybą.
Baltijos šalys siekia reikšmingai sustiprinti regiono atgrasymo ir gynybinius pajėgumus, įtvirtinant pernai Madride priimtus įsipareigojimus. Madrido viršūnių susitikime patvirtinti sprendimai dėl atgrasymo ir gynybos stiprinimo aprėpia ir dvišalį Vokietijos ir Lietuvos susitarimą dėl brigados dydžio vieneto dislokavimo.
Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos žiniasklaidai teigė, kad Vilniaus NATO viršūnių susitikimo deklaracijos tekste „atsispindės“ Berlyno įsipareigojimai Vilniui. Tuo metu pirmadienį, po dvišalio susitikimo su J. Stoltenbergu, jis nurodė, kad vokiečių iniciatyva didinti gynybos pajėgas rytiniame NATO flange turėtų būti pasveikinta NATO komunikate.
„Manau, kad būtų naudinga NATO komunikate pasveikinti sąjungininkus už jų ryžtą stiprinti priešakinę gynybą“, – kalbėjo G. Nausėda.
