„Ne iki metų galo. Kaip galima greičiau. (...) Kad galėtume finansuoti, statyti, projektuoti ir visa kita, mums reikia greičiau turėti patį planą. Žinoma, kad galima daug ką atidėlioti, bet, aš manau, kad mes su ministru sutarėme, kad tai turi būti padaryta kuo greičiau“, – žurnalistams po susitikimo su Vokietijos gynybos ministru B. Pistoriusu teigė A. Anušauskas.
Visgi, pažymėjo ministras, dar labiau paspartinti Vokietijos brigadai reikiamos infrastruktūros įrengimo jau nebeįmanoma.
„Mane visada stebina klausimas – greičiau. Aš irgi betonui sakau, kad greičiau stink, bet jis nestingsta greičiau ir plyta nesideda greičiau. Mes jau esame tuos procesus pagreitinę: tai yra statybos leidimai, keitėme įstatymus. (...) Todėl tai ir yra greičiau, tiesiog norisi daugiau detalių į ką mums ir kaip kreipti dėmesį realizuojant tuos infrastruktūros projektus“, – sakė jis.
A. Anušauskas taip pat kol kas negalėjo prognozuoti, kada į Lietuvą atvyks vokiečių kariai, kurie galės įsikurti naujai įrengtoje infrastruktūroje. Visgi, pasak jo, liepos mėnesį jau bus atidarytos stovyklos, kuriose galės sutilpti 1,5 tūkst. sąjungininkų karių.
„Sutarėme, kad po samito atidarysime dvi karines stovyklas Kazlų Rūdoje ir Marijampolėje. Tai yra konteinerinės stovyklos, tokios pačios, kur jau 6 metus gyvena amerikiečiai. Tai yra skirta 1,5 tūkst. karių. Aš nesakau, kad tai Vokietijai skirta, tai yra skirta priimančios šalies paramai“, – sakė A. Anušauskas.
„Jeigu mūsų sąjungininkai prireikus nori atvykti ar į mokymus, ar dėl kokios nors situacijos į Lietuvą, mes jau turime visas galimybes priimti dar 1,5 tūkst. karių čia ir dabar“, – pridūrė jis.
NATO komunikato formuluotė dėl saugumo rytiniame flange – kompromisas
Tuo tarpu paklaustas, kaip vertina NATO viršūnių susitikimo komunikate įrašytą formuluotę dėl brigadų dislokavimo rytiniame Aljanso flange, ministras tikino, kad visa deklaracija yra tam tikras kompromisas.
„NATO deklaracija yra 31 valstybės kompromisas. Dalis valstybių atsargiai žiūri į deklaracijos labai konkrečias formuluotes, nes skirtingos valstybės, skirtingi lūkesčiai ir skirtingos galimybės“, – teigė A. Anušauskas.
„Bet man teko susitikti su Kanados ir Didžiosios Britanijos ministrais, mes kalbėjomės apie jų indėlį į regiono saugumą, tai, be jokios abejonės, tos šalys irgi didina savo indėlį“, – taip pat pažymėjo jis.
Vokietijos ministras B. Pistoriusas antradienį teigė, kad planas dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje turėtų būti parengtas iki šių metų ketvirto ketvirčio.
ELTA primena, kad birželį Lietuvoje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Pirmąją NATO viršūnių susitikimo dieną Lietuvoje dislokuojamos brigados klausimą Vokietijos gynybos ministras taip pat pakomentavo. Jis žurnalistams tvirtino, kad Vilniaus ir Berlyno sutarimas dėl brigados Lietuvoje yra dvišalis, o ne viso Aljanso klausimas. Pasak jo, tai suderinta su NATO planais, bet tai nėra Aljanso, kaip organizacijos, susitarimas.
„Na, tai dvišalis susitarimas, kuris buvo paskelbtas prieš porą savaičių, kai buvau Vilniuje ir Pabradėje. Dabar einame tuo keliu. Bet galiausiai, manau, svarbiausia būtų tai, kad čia, Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse, yra karinės pajėgos. Mes ties tuo dirbame. Visų pirma, mes stengiamės rasti dvišalį sprendimą“, – antradienį žurnalistams teigė B. Pistoriusas.
Antradienio vakarą aljansas paviešino komunikato tekstą, kuriame įvertinta Rytinio NATO flango šalių saugumo situacija. Deklaracijos tekste sveikinamos sąjungininkų pastangas stiprinti karinius pajėgumus geopolitiškai jautriame rytiniame flange. Tuo tarpu Lietuvai aktualaus brigados dislokavimo klausimas – minimas prieš metus vykusio Madrido NATO viršūnių susitikimo sprendimų kontekste.
„Vėl patvirtiname mūsų sprendimus, priimtus per Madrido viršūnių susitikimą, NATO rytiniame flange įvesti papildomas tvirtas, kovai parengtas pajėgas, kurios būtų padidintos nuo esamų kovinių grupių iki brigados dydžio vienetų tada ir ten, kur to reikės, paremtos patikimu, greitai pasiekiamu pastiprinimu, iš anksto nustatyta įranga ir sustiprintu vadovavimu bei kontrole. Dabar yra aštuonios daugianacionalinės kovos grupės“, – rašoma deklaracijoje.
