Trečiadienį ryte atvykęs į „Litexpo“ jis trumpam stabtelėjo prie Lietuvos bei užsienio žiniasklaidos atstovų ir šiems angliškai konstatavo, kad šis NATO viršūnių susitikimas greičiausiai taps istoriniu.
„Manau, kad Vilnius pretenduoja būti miestu, kur įvyko istorinis NATO viršūnių susitikimas“, – džiaugėsi G.Nausėda.
Kaip teigiamus postūmius prezidentas įvardijo įsipareigojimą dėl mažiausiai 2 proc. nuo BVP išlaidų gynybai, Turkijos sprendimą dėl Švedijos narystės Aljanse, taip pat – ir nutarimą dėl Ukrainos tolesnio kelio.
Sprendimu nusivylęs V. Zelenskis atvyko į NATO susitikimą: prioritetai yra trys
„Manau, kad mes pirmą kartą įvardijame aiškų Ukrainos kelią į NATO“, – įsitikinęs jis.
Tačiau pakvietimo jungtis į NATO nesulaukusiai ir jokių konkrečių žingsnių neišgirdusiai Ukrainai tokie sprendimai džiugesio neteikia. Šalies vadovas teigė apie komunikato turinį jau spėjęs asmeniškai pasikalbėti su V.Zelenskiu.
„Mes kalbėjomės su juo vakar asmeniškai apie tai. Aš suprantu, Ukraina kovoja. Ukraina kariauja. Mes nekariaujame. Mes remiame Ukrainą, bet mes nekariaujame.
Todėl aš manau, kad turėtume susilaikyti nuo bet kokių vertinimų, nes tuos vertinimus daro prezidentas, kurio šalis kariauja už savo laisvę, už visų laisvę“, – tvirtino G.Nausėda.
Susiję straipsniai
Komentuodamas patį komunikatą, prezidentas aiškino, esą kartais tą patį tekstą žmonės mato skirtingai.
„Bet tai yra ne esminis klausimas, nes mes vis tiek kalbame apie reformų įgyvendinimą Ukrainoje. Jos privalo būti įgyvendinamos kaip galima greičiau ir tai, pirmiausia, yra pačios Ukrainos interesas.
Jie daro puikią pažangą. Jie įgyvendins reformų rekomendacijas, kurias teikia Europos Komisija, ir, labai tikiuosi, kad jau šių metų spalį gaus pakvietimą pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.
Žinote, pasidžiaukime tuo, ką pasiekėme, nes galėjo būti ir taip, kad sprendimas nebūtų buvęs pasiektas. Žinote, kas tuomet būtų labiausiai džiaugęsi tokiu NATO viršūnių susitikimu? Tokia jo baigtimi?“ – retoriškai klausė G.Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė esantis patenkintas dėl sprendimų, kurių sulaukė Lietuva.
„Aš manau, kad Lietuvai tai yra labai svarbūs sprendimai dėl to, kad įtvirtina sveikinimą dėl platesnio ir gilesnio mūsų partnerių įsitraukimo dėl priešakinės gynybos čia.
Manau, kad tas signalas arba sveikinimas, jog NATO sveikina valstybes, skiriančias daugiau lėšų ir, svarbiausia, karinės galios priešakinio, t.y. rytinio flango valstybėms, mums leidžia pagrįsti tai, ką neseniai Vokietijos krašto apsaugos ministras B.Pistoriusas paskelbė ir ką vakar savo pasisakyme patvirtino Vokietijos kancleris O.Scholzas.
Tai reiškia, kad mūsų su kancleriu pasirašytas komunikatas galioja, jis yra įgyvendinamas ir jis bus įgyvendintas iki galo. Dabar mums reikia suskubti daryti savo darbus“, – nurodė Lietuvos prezidentas.
Antradienį po kelias valandas trukusių karštų derybų NATO lyderiai galiausiai susitarė dėl komunikato, kuris apibrėžia Ukrainos narystės Aljanse perspektyvas, teksto.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad Aljansas pateiks Ukrainai kvietimą prisijungti prie NATO tada, kai dėl to bus susitarta sąjungininkų tarpe ir kai Ukraina atitiks numatytas sąlygas.
Užuot įvardijusios aiškų narystės tvarkaraštį, sąjungininkės pasiūlė Ukrainai iš trijų elementų sudarytą paketą: numatoma daugiametė pagalbos programa, įkuriama NATO-Ukrainos taryba, atsisakoma reikalavimo Ukrainai taikyti NATO narystės veiksmų planą.
Toks sprendimas nuvylė Kijevą, kuris vylėsi sulaukti konkrečios žinios dėl prisijungimo prie Aljanso.
Be kita ko, komunikate įsipareigota skirti daugiau asignavimų krašto apsaugai, patvirtinti regioninės gynybos planai.