Anot URK pirmininko, Vilniuje NATO Ukrainai pasiūlyti žingsniai narystės Aljanse link yra nepagarbus sprendimas. „Galimai lyderiai pasiekė tam tikrą derybų dugną, bet manau galėjau pasiderėti šiek tiek daugiau. Tuo labiau, kad yra dėl ko derėtis“, – „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“ sakė Ž. Pavilionis.
Parlamentaras patikino, kad nieks nesitikėjo, kad Ukrainą į Aljansą pavyks pakviesti jau NATO viršūnių susitikime Vilniuje, tačiau buvo viltis, jog bus nuspręsta dėl konkrečių žingsnių. Pavyzdžiu, kaip galėjo atrodyti Aljanso šalių-narių lyderių pateiktos formuluotės, jis laiko Europos Sąjungos įvardintas sąlygas Ukrainai siekiant prisijungti prie bloko.
„Europos Sąjunga sąžiningai įvardijo 8 sąlygas Ukrainai, 12 Sakartvelui. Viskas aišku, ką kur paskirti, kur nepaskirti, kokius įstatymus priimti. Tokia turi būt kalba, rimta kalba, o ne suvynioti į vatą negebėjimą priimti sprendimą“, – sakė jis.
Parlamentaras pabrėžė taip pat pasigedęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Joe Bideno lyderystės, formuluojant Ukrainos narystės NATO pakvietimą. Pasak jo, šiuo klausimu galima matyti vokiečių ir prancūzų politikų progresą, kurie pripažįsta, jog 2008 m. Bukarešte vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo padaryta klaidų Ukrainos narystės Aljanse klausimu.
„Vokiečiai, prancūzai kaip progresavo, o kur Amerika? Gal aš blogai suprantu Ameriką, bet, manau, kad buvo protingiau priimti panašų, pozityvesnį sprendimą Vilniuje, nes dabar aišku, kad visas viltis dėsime į Vašingtoną (NATO viršūnių susitikimą Vašingtone 2024 m. – red.past.), dirbsime juodai, kad tai įvyktų bent jau Vašingtone.
Norėčiau priminti – Vašingtonas (kalbama apie „samitą“ šiame JAV mieste – red.past.) yra tik keli mėnesiai iki Amerikos rinkimų. Ar tikrai mums visiems apsimoka Ukraina įdėti į vidaus rinkimų sūkurį Amerikoje? Ar tai nėra pavojinga? Ar nebūtų protingiau J. Bidenui padaryti ekstra žingsnį?“ – klausimus kėlė Ž.Pavilionis.
Parlamentaras baiminasi, kad NATO viršūnių susitikime Vašingtone išspręsti Ukrainos narystės Aljanse klausimą gali būti sudėtinga. „Aišku, dabar dirbsime, neturime jokios kitos alternatyvos. Paskaičiuosim, kiek senatorių, kiek kongresmenų yra. Prie kiekvieno prieisime, pakalbėsime – ir ne tik lietuviškai, ir angliškai, ir vokiškai, ir prancūziškai, ir lenkiškai – visomis kalbomis kalbėsime“, – sakė jis.
Parlamentaras pažymėjo, kad paskutiniu metu Rusijos argumentai kiek švelniau perfrazuojami amerikiečių lyderių. Kaip pavyzdys minimas paskutinis J. Bideno interviu, kuris, pasak Ž.Pavilionio, yra savotiška Rusijos prezidento Vladimiro Putino Miunchene 2007 m. vykusios saugumo konferencijos metu pasakytos kalbos išraiška.
„Mes patys save gąsdiname, mes patys save atgrasome nuo savo politikos, mes patys puolame ant kelių, kaip koks Arthuras Neville Chamberlenas 1939 m., ir manome, kad čia taika bus Europoje <...>“, – teigė jis.
Anot jo, diplomatų, Think Tank ekspertų grupių laukia labai didelis darbas įtikinant JAV politikus Vašingtono viršūnių susitikimo metu priimti Ukrainai palankius sprendimus dėl narystės NATO.
„Atlantic Council ir kiti (diplomatai, ekspertų grupės – red. past.) išlukštens, aš vadinu, rusiškus argumentus apie NATO ir karą, nes jeigu taip būtų G. W. Bush'as kalbėjęs, kad NATO plėtra į Baltijos valstybes sukels karą, tai gal mes čia visi turėtume būti žuvę, bet kažkaip nesame.
NATO sukuria taiką, nustumia agresorius nuo savo teritorijos, tą visi žino <..>. Dirbsime intelektualiai, dirbsime politiškai, dabar susikoncentruosime į Vašingtoną. Puikiai žinome, kad administracija (JAV – red.past.) būna paprastai paskutinė, kuri priima tokius sprendimus. Lygiai taip pat buvo ir mūsų atveju – pradžioje buvo kongresas, pradžioje buvo kiti, bet dabar reikia paskutinę mylią įveikti ir reikia įveikti tvirtai“, – pažymėjo jis.
Ž. Pavilionis pabrėžė, kad tiek Lietuva, tiek visos kitos Ukrainai draugiškos šalys dirbs, kad Ukrainai NATO viršūnių susitikime Vašingtone būtų atvertos durys į NATO. Parlamentaras išreiškė nusivylimą, kad aiškių sprendimų, Ukrainos narystės klausimu Aljanse, nepavyko pasiekti Vilniuje.
