Seime aptartas Vilniaus NATO viršūnių susitikimas: Lietuva turi daug namų darbų

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) ir Užsienio reikalų komitetų (URK) nariai ketvirtadienį aptarė NATO viršūnių susitikimo rezultatus, regioninių gynybos planų įgyvendinimą. Anot posėdžio dalyvių, Lietuva turi dar daug namų darbų, taip pat reikėtų nedelsti su suplanuotu gynybos priemonių įsigijimu.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje.<br>J.Kalinsko nuotr.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje.<br>J.Kalinsko nuotr.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje.<br>V.Skaraičio nuotr.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje.<br>V.Skaraičio nuotr.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje.<br>T.Bauro nuotr.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Irtautė Gutauskaitė, Viktorija Smirnovaitė

2023-07-13 14:20

Komitetų susitikime taip pat dalyvavo prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys bei Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Aptartas regioninių gynybos planų įgyvendinimas

Pasak NSGK pirmininko L. Kasčiūno, posėdyje diskutuota apie regioninių gynybos planų, dėl kurių galutinai sutarta Vilniaus viršūnių susitikime, įgyvendinimą.

„Pirmiausia, tie patys regioniniai gynybos planai, kurie kaip konstruktas yra geras, todėl reikės užpildyti realiais pajėgumais. Darbas jau vyksta pajėgumų generavimo konferencijos ir po truputį pildosi tie planai. Per pastaruosius pusę metų turėsim pokytį, proveržį praktiniame gynybos planų įgyvendinime“, – pasibaigus posėdžiui komentavo politikas.

Anot prezidento patarėjo K. Budrio, regioniniai gynybos planai nustato ir reikalavimus Aljanso narių pajėgoms.

„Iš regioninių gynybos planų kyla reikalavimas pajėgoms, taip pat ir Lietuvos pajėgoms, kokie mes turime būti tam, kad būtume galintys kariauti. Tai mes tuos turėsime darytis darbus“, – pabrėžė K. Budrys.

Jis taip pat pabrėžė Lietuvos divizijos ir Vokietijos brigados planų išpildymo svarbą.

„Turime divizijos projektą didelį, ambiciją jį įgyvendinti – turėsime dirbti. Lygiai taip pat dėl brigados buvimo Lietuvoje tęsime darbus – tai yra ir su infrastruktūra, ir su kitais pasirengimo darbais“, – pridūrė prezidento patarėjas.

Įgyvendinant oro gynybos planus – daug namų darbų

L. Kasčiūnas pabrėžė, kad prie praktinio oro gynybos rotacinio modelio įgyvendinimo prisidės naujų sistemų įsigijimas. Jis pažymėjo, kad naujų oro gynybos sistemų įsigijimas nebus paprastas, nes jų nėra daug ir Vakarų Europos šalyse.

„Kitas dalykas – oro gynybos sistemos, kurios turėtų irgi prisidėti prie praktinio oro gynybos rotacinio modelio įgyvendinimo. Nebus taip paprasta, nes ir taip nėra daug sistemų Vakaruose. Be to, yra ukrainiečių poreikiai ir tai – prioritetas“, – sakė NSGK pirmininkas.

„Aišku, ir patys ieškosime galimybių, kurios šalys iš NATO, turinčios oro gynybos sistemų, galėtų prisidėti prie mūsų oro gynybos rotacinio modelio“, – teigė L. Kasčiūnas, pridurdamas, kad šiuo metu yra suplanuotas vidutinių oro gynybos sistemų įsigijimas.

„Turime suplanavę įsigijimą vidutinių oro gynybos sistemų“, – pažymėjo politikas.

Pasak K. Budrio, Lietuvai reikės atlikti „namų darbus“, kad oro gynybos sistemomis būtų rotuojamasi dažniau.

„ Dėl integruotos oro ir priešraketinės gynybos įgyvendinimo taip pat turime namų darbų – dirbti su sąjungininkais tam, kad tos rotacijos vyktų dažniau ir intensyviau“, – akcentavo prezidento patarėjas.

A. Anušauskas: turime nevėluoti su savo poreikiais

Savo ruožtu komitetų posėdyje dalyvavęs Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas po susitikimo pabrėžė, kad Aljansui nutarus 2 proc. BVP skirti gynybai, Lietuva turėtų nevėluoti su savo poreikiais ir užsakymus dėl ginkluotės pateikti kuo greičiau.

„Tikrai didesnė dalis NATO deklaruoja apie išlaidų gynybai didinimą iki 2 proc. ir daugiau. Tai reiškia, kaip ten yra sąlyga, kad 20 proc. būtinai turi būti skirta kariuomenių modernizavimui, naujos ginkluotės pirkimui. Su tomis (gynybai – ELTA) skiriamomis dešimtimis milijardų, kokia įtampa bus gynybos pramonėje – Europinėje, pirmiausia“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.

„Kiekviena šalis norės įsigyti (ginkluotės – ELTA), modernizuojant savo kariuomenes. Tai ,be abejo, ir mes neturime vėluoti su savo poreikiais, savo užsakymais. Daug jų jau esame padarę, bet nemažai dar laukia ateityje“, – pažymėjo ministras.

Ž. Pavilionis: turime susikoncentruoti į Vašingtoną

Anot URK pirmininko Žygimanto Pavilionio, nors Aljanso sutarimas dėl Ukrainos pakvietimo į NATO nebuvo toks, kokio tikėjosi Lietuva, dabar komitetai fokusuojasi į kitąmet Vašingtone vyksiantį Aljanso susitikimą. Ten, pasak parlamentaro, galėtų nuskambėti Ukrainai labai palankios žinios.

„Pakvietimas Ukrainai yra, jai aiškiai pasakyta, kad veiksmų plano nereikės – nereikės dviejų žingsnių, užteks vieno. Ir mes tikimės, kad tas vienas žingsnis bus Vašingtonas“, – po komiteto posėdžio teigė Ž. Pavilionis.

„Visos institucijos, partijos ir abudu komitetai neėmė atostogų ir nusprendė dirbti, nes mums liko 9 mėnesiai iki Vašingtono susitikimo. Tai yra baisiai mažai, atsižvelgiant į tai, kad Amerikoje kais rinkiminė situacija. Turime susikoncentruoti į Vašingtoną“, – pažymėjo parlamentaras.

URK pirmininkas taip pat pažymėjo, kad tik Ukraina turi išskirtines sąlygas Aljanse – Ukrainos-NATO tarybą. O tai, anot Ž. Pavilionio, rodo šviesią Ukrainos ateitį NATO.

„Jokios kitos šalys to neturi“, – pabrėžė parlamentaras.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.