Pirmadienį šalies vadovo sušauktame VGT posėdyje buvo aptarti su divizijos kūrimu susiję krašto apsaugos sistemos struktūros ir plėtros klausimai, nutarta dėl naujo poligono sukūrimo.
„Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos klausimas yra įslaptinas, su aukšta slaptumo žyma, bet ką reikėtų žinoti, tai kad iš esmės keičiasi mūsų požiūris į gynybą – tiek, kiek anksčiau akcentuodavome savarankišką gynybą iš pradžių, o po to, sulaukus sąjungininkų pastiprinimo – kolektyvinę gynybą, tai dabar mes pradedame planuoti kolektyvinę gynybą nuo pirmųjų etapų.
O pirmasis etapas, kaip žinia, yra krizės rutuliojimasis dar iki karinės situacijos“, – po posėdžio nurodė prezidento patarėjas.
K.Budrys priminė, kad NATO jau patvirtino naujos kartos regioninius gynybos planus, o dabar Aljanso šalys perėjo į taktinių planų rengimo fazę.
Tuo metu Lietuvos politikai jau praėjusiame VGT posėdyje pritarė pėstininkų divizijos kūrimui sausumos pajėgose, o dabar, anot K.Budrio, jau vyksta įgyvendinimo darbai.
„Viskas atgulė į dokumentą, kuris pasako, nuo ko ginsimės, su kuo drauge kariausime ir kokias užduotis turės būti pajėgios įvykdyti mūsų ginkluotosios pajėgos tokios situacijos metu“, – paaiškino jis.
K.Budrys nurodė, kad iki 2030 metų ne tik bus sukurta divizija, bet ir Lietuvoje bus dislokuota Vokietijos brigada.
Posėdžio metu sutarta ir dėl dar vieno poligono įkūrimo.
„Išvada tokia, kad Lietuvoje mums reikia dar vieno poligono, kuriame galėtume atlikti brigados dydžio vieneto manevrą.
Dėl to šiandien VGT rekomendavo Vyriausybei įgyvendinti su tokio poligono įsteigimu susijusius darbus – eina kalba apie karinio mokymo teritoriją, apie manevaravimo batalioną, o ne šaudymą, reiškia, kad visi techniniai, saugumo ir kiti reikalavimai yra ženkliai mažesni, todėl galimybės tokią teritoriją surasti Lietuvoje yra didesnės“, – kalbėjo K.Budrys.
Posėdžio metu buvo aptartos ir tankų įsigijimo galimybės, tačiau galutinių sprendimų priimta nebuvo.
„VGT nariai artimiausiu metu prie šio klausimo sugrįš, kai turėsime daugiau postūmių šioje temoje“, – sakė jis.
Kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
A. Anušauskas: artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos tankų gamintojais
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
„Artimiausiu metu, šią savaitę, mes pasirašysime ketinimų protokolą su Vokietijos gamintojais“, – pirmadienį žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė A. Anušauskas.
Daugiau detalių apie tai ministras nebuvo linkęs atskleisti.
„Jokių detalių, nes tai yra ketinimų protokolas. Kokios detalės: kaip, kiek, kas – tai ateities klausimas, nes reikalingi tvarūs finansiniai šaltiniai“, – teigė A. Anušauskas.
„Papildomų pajėgumų kūrimui yra reikalingas ir politinių jėgų sutarimas. Tai ne vienerių, net ne penkerių metų – tai gerokai ilgesnis procesas“, – pridūrė jis.
