„Vertinimu nesidalinsiu. Žinoma, aš jį (vertinimą – ELTA) turiu, bet nesidalinsiu. Galiu pakomentuoti, kas buvo Valstybės gynimo taryboje“, – trečiadienį po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams sakė K. Budrys.
Po pirmadienį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio A. Anušauskas paskelbė, kad dar šią savaitę bus pasirašytas ketinimų protokolas su vokiečių tankų gamintojais dėl jų įsigijimo. Tuo metu po VGT žurnalistams kalbėjęs K. Budrys taip detaliai karinių pirkimų nekomentavo.
Klausiamas, kodėl esmingai skiriasi Prezidentūros ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) komunikacija, vienai institucijai kalbant apie naujus kariuomenės įsigijimus aptakiai, o kitai – detalizuojant, su kuo ir kada pasirašomi ketinimų protokolai, K. Budrys tiesiogiai neatsakė. Tačiau G. Nausėdos patarėjas nurodė, kad dėl to, kaip komunikuoti VGT sprendimus, posėdyje buvo tartasi.
„Buvo apsitarta ir dėl komunikavimo“, – teatsakė K. Budrys, nedetalizuodamas, ar tokios Daukanto aikštės ir KAM pozicijos ir buvo susitarimo dalis.
ELTA primena, kad pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
Planuojamas tankų įsigijimas bus didžiausias Lietuvos pirkinys, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys – tam planuojama skirti apie 2 milijardus eurų. Pasak jo, galutinio sprendimo pirkti vokiškus tankus „Leopard“ dar nėra, todėl ketinimų protokolas reiškia tik tai, kad Lietuva siekia gauti daugiau informacijos apie galimus technikos įsigijimus.
Visgi, A. Anušauskas dėl viešų pareiškimų sulaukė kritikos ne tik iš opozicijos, bet ir valdančiosios koalicijos bendražygių. Keliami klausimai dėl tokių sprendimų skaidrumo, dvišalių santykių su JAV bei Vokietija, Lietuvos derybinės galios potencialo.
