„Liepos 25 d. krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko „Facebook“ įraše paskelbta informacija neturi įslaptinamos informacijos, susijusios su krašto apsaugos sistemos veikla, detaliajame sąraše nustatytų įslaptintos informacijos požymių“, – rašoma KAM išplatintame pranešime spaudai.
Ministerija teigia, kad informacijos įslaptinimo pagrindas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnyje išdėstytas įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas. Remiantis šiuo sąrašu paslapčių subjektų parengti ir patvirtinti detalūs įslaptinamos informacijos sąrašai ir konkrečios informacijos turinys, pažymi KAM.
„Vadovaujantis krašto apsaugos ministro patvirtintu „Įslaptinamos informacijos, susijusios su krašto apsaugos sistemos veikla, detaliuoju sąrašu“ yra įslaptinama detali informacija apie kovinės (karinės) technikos įrangą, jos sudedamąsias dalis ir jų realias technines kovines galimybes“, – rašoma ministerijos komentare.
„Dėl kovinės technikos įsigijimo sandorio įslaptinimo, slaptumo žymos, jeigu bus priimtas sprendimas sudaryti sandėrį, spręs Krašto apsaugos ministerijos specialioji ekspertų komisija“, – teigia KAM.
ELTA primena, kad pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
Visgi, A. Anušauskas dėl viešų pareiškimų sulaukė aštrios kritikos. Keliami klausimai dėl tokių sprendimų skaidrumo, dvišalių santykių su JAV bei Vokietija, Lietuvos derybinės galios potencialo. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė dėl krašto apsaugos ministro viešai aptartų detalių kreipėsi į prokuratūrą.
Tačiau A. Anušauskas teigia savo kaltės situacijoje nematantis ir atmeta jam reiškiamą kritiką. Anot ministro, informacija, kurią jis paviešino, nebuvo slapta, o perteklinis slaptumo grifų uždėjimas Lietuvoje taip pat draudžiamas įstatymu, pabrėžia A. Anušauskas.
Planuojamas tankų įsigijimas bus didžiausias Lietuvos pirkinys, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys – tam planuojama skirti apie 2 milijardus eurų. Pasak jo, galutinio sprendimo pirkti vokiškus tankus „Leopard“ dar nėra, todėl ketinimų protokolas reiškia tik tai, kad Lietuva siekia gauti daugiau informacijos apie galimus technikos įsigijimus.
