„Ketinimų pareiškimas išsiųstas šiandien, po kurio Lietuvos pusė įgyja galimybę gauti informaciją apie tankų ir kitos technikos kainas, aptarti kitą specifinę informaciją, kuri bus reikalinga, jeigu būtų žengiami tolimesni žingsniai jungiantis prie Vokietijos gynybos ministerijos sutarties su gamintojais. „Statement of intent“ nėra teisinis įsipareigojimas, tačiau Vokietijos gynybos ministerija remsis šalių ketinimais nustatant bendrą naują tankų poreikį derybose su gamintojais“, – teigiama Eltai perduotame Kra6to apsaugos ministerijos komentare.
Tai, kad bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo pirmasis užsiminė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ministro atskleista informacija sulaukė aštrios kritikos.
Valstybės gynimo tarybai (VGT) vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė dėl krašto apsaugos ministro viešai aptartų detalių kreipėsi į prokuratūrą.
Tačiau A. Anušauskas teigia savo kaltės situacijoje nematantis ir atmeta jam reiškiamą kritiką. Anot ministro, informacija, kurią jis paviešino, nebuvo slapta, o perteklinis slaptumo grifų uždėjimas Lietuvoje draudžiamas įstatymu, aiškino A. Anušauskas.
Planuojamas tankų įsigijimas bus didžiausias Lietuvos pirkinys, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys – tam planuojama skirti apie 2 milijardus eurų. Pasak jo, galutinio sprendimo pirkti vokiškus tankus „Leopard“ dar nėra, todėl ketinimų protokolas reiškia tik tai, kad Lietuva siekia gauti daugiau informacijos apie galimus technikos įsigijimus.
