„Komisijos posėdis negali būti rengiamas apie jį tinkamai neinformavus M. Drobiazko. M. Drobiazko gyvena Rusijos Federacijoje, išvykimą iš Lietuvos Respublikos ji deklaravo 2014 m. birželio 30 d“, – Eltai atsiųstame komentare informavo prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Šalies vadovo patarėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas numato, kad Pilietybės reikalų komisija preliminariai nagrinėja VRM kreipimąsi ir Respublikos Prezidentui siūlymus šiuo klausimu.
Ta pati Pilietybės įstatymo nuostata nustato asmens, kurio klausimas nagrinėjamas, ir jo advokato teisę Pilietybės reikalų komisijos posėdyje teikti paaiškinimus dėl aplinkybių, sudarančių pagrindą pilietybės netekimui, pažymi Prezidentūra.
R. Jasiulionio teigimu, komisija siekia nustatyti M. Drobiazko kontaktinius duomenis, kad galėtų ją tinkamai informuoti apie Komisijos posėdį.
„Atsižvelgiant tai, kad ji gyvena ne Lietuvos Respublikoje, tinkamas terminas užsitikrinti advokato paslaugas, susipažinti su posėdžio medžiaga ir parengti paaiškinimus dėl VRM teikime nurodytų aplinkybių, būtų 4 savaitės nuo pranešimo M. Drobiazko išsiuntimo“, – informuoja Prezidentūra.
Pažymima, kad Prezidento institucija VRM kreipimąsi dėl sprendimo dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės Rusijos Federacijos pilietei M. Drobiazko netekimo priėmimo gavo liepos 28 d.
ELTA primena, kad Seimo nariai inicijavo Lietuvos pilietybės panaikinimą M. Drobiazko ir dėl to kreipėsi į VRM.
Šokių ant ledo porai M. Drobiazko ir Povilui Vanagui pasirodžius Sočyje Kremliaus ruporu vadinamo Vladimiro Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo žmonos renginyje, prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo išbraukė ledo čiuožėjų porą iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą.
Rusijoje gimusiai ir gyvenančiai M. Drobiazko Lietuvos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka už nuopelnus sporto srityje.
Pagal Pilietybės įstatymą išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė iš asmens gali būti atimta ne tik tada, kai jis savo veiksmais kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, bet ir kai viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams.
