„Šiuo atveju Lenkijos politikai reaguoja, komunikuoja. Bet aš turiu pripažinti, tariausi ir su kariuomene – mes apie savo priemones dabar nekomunikuosime. Jeigu ir kažką ir darome, o darome, mes kitai pusei nepakišinėsime informacijos, ką mes iš tikrųjų esame padarę. Nes, manau, kad visa informacinė erdvė yra labai stipriai atsekama“, – antradienį LRT televizijai sakė A. Anušauskas.
„Tai šioje vietoje veiksmai daromi, tačiau komunikacijos klausimas, aš manau, kad kiekvienos šalies pasirinkimas“, – taip pat akcentavo jis.
Visgi ministras tikina nemanąs, kad sprendimas imtis papildomų apsaugos priemonių pasienyje pakenktų Lietuvos saugumui.
„Tikrai nesakyčiau, kad gali pakenkti, juo labiau kad į grėsmes ir informaciją apie grėsmes turime reaguoti adekvačiai“, – pabrėžė jis.
Politikas taip pat atkreipia dėmesį, kad reikia labai gerai suprasti, kad užminavus pasienį jo apsaugai ir priežiūrai turi būti skiriamas didelis dėmesys.
„Pasakysiu taip, kaip sako kariškiai, kai aš jiems užduodu panašų klausimą. Kiekviena inžinerinė užtvara, taip pat ir minų laukas, turi būti prižiūrimas ir ginamas. Tai yra jau kaip fronto linija, ne kitaip“, – sakė ministras.
„Tiesiog, jeigu bus kitas politinis sprendimas, kad mes turime paviešinti kaip atgrasymo priemonę, tai matyt, kažką skelbsime“, – taip pat pažymėjo jis.
Pastaruoju metu stebimas Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją.
Kaip teigia kai kurie Lietuvos politikai, tai neigiamai keičia saugumo situaciją regione.
Šiuo metu į Baltarusiją atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su šalies armija vykdo pratybas Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų.
Lenkijos vadovybė prieš keletą savaičių nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
