„Kryptis, kurią pasiūlė Krašto apsaugos ministerija, yra gera. Iš tiesų, norėtųsi, kad atsirastų daugiau prognozuojamumo visoje privalomos karinės tarnybos sistemoje. Tai, kad ji trumpėja ir efektyvėja – manau, yra gerai“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Armonaitė.
Politikė teigiamai vertina ir reformoje numatytas galimybes atlikti alternatyviąją privalomą karinę tarnybą.
„Girdžiu, jog atsiranda ir realesnė galimybė įgyvendinti ir tą vadinamąją alternatyvią tarnybą – kai ne tik su ginklu mokaisi dirbti, bet gali ją (tarnybą – ELTA) atlikti ir nevyriausybinėse organizacijose“, – teigė ji, akcentuodama, kad kariuomenei reikia ne tik ginklą valdančių karių, tačiau ir medikų, ryšininkų, logistikos ekspertų.
ELTA primena, kad KAM inicijuoja privalomosios karo tarnybos šaukimo sistemos pakeitimus, kuriais siūloma trumpinti tarnybos trukmę. Numatoma, kad prievolininkai galėtų sutrumpinti 9 mėnesių tarnybą iki pusmečio.
Taip pat numatomi pokyčiai studentams – kitaip nei anksčiau, jie negalės atidėti privalomosios tarnybos. Visgi, jie galėtų pasirinkti – stabdyti studijas ir atlikti tarnybą arba dalimis tarnauti savaitgaliais, vasaros atostogų metu. Be to, studentams arba studijas baigusiems jauniems žmonėms siūloma nustatyti nuo 160 iki 200 dienų tarnybą, kuri būtų suskirstyta dalimis ir truktų ne ilgiau kaip 3 metus.
Registruotame įstatymo projekte numatyti pokyčiai ir dėl šauktinių amžiaus, alternatyviosios karo tarnybos.
Šiuo metu Karo prievolės reformos projektas pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms.
Visgi, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) siūlomai reformai jau turi pastabų. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad pertvarkoje numatyti pokyčiai yra per mažas žingsnis visuotinės gynybos principo įgyvendinimo link. Tuo metu NSGK narys Saulius Skvernelis skeptiškai vertina siūlymą trumpinti tarnybos trukmę.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad KAM siūloma šaukimo sistemos pertvarka tėra tarpinis žingsnis link visuotinio šaukimo.
