Pasak jo, apskritai mesti iššūkį prezidentui Gitanui Nausėdai, kurio palaikymas jau pasiekė aukštumas, bus tikrai sudėtinga.
G.Nausėda yra užsitikrinęs pirmąją vietą prezidentinių reitingų lentelėje – palaikymas dabartiniam šalies vadovui liepos mėnesį augo. Birželio mėnesį už jį būtų balsavę 19,3 proc., o liepą – 22,9 proc. apklaustųjų, rodo portalo „Delfi“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Nuo G.Nausėdos vis dar gerokai atsilieka advokatas Ignas Vėgėlė. Jį liepos mėnesį palaikė 8,6 proc. apklaustųjų, birželį – 10,1 proc. gyventojų.
Į trečiąją prezidentinių reitingų lentelės vietą pakilo premjerė I.Šimonytė, už kurią liepos mėnesį balsą būtų atidavę 7,1 proc. apklaustųjų (birželį – 5,7 proc.).
Šią situaciją „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ apžvelgė MRU politologas S.Spurga.
Kas dėsis konservatorių stovykloje?
Laidoje užsiminta apie tai, kad savo pasiekimus ir lyderystę dabartinis šalies vadovas galėjo pademonstruoti tiek NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu, tiek valdant saugumo situaciją šalyje ar sprendžiant kitus aktualiausius klausimus.
Tačiau S.Spurga, paklaustas, ar G.Nausėda jau gali ramiai miegoti ir sapnuoti antrą kadenciją, tvirtų išvadų daryti dar nesiryžo.
„Žinote, gyvenime nėra garantuotų dalykų. Kaip studentai sako – net jeigu jie gerai pasiruošę egzaminui ir yra tikri dėl savęs, kol neišlaikai egzamino, kol nepamatai pažymio, negali būti ramus ir ramiai miegoti. Todėl dar visko gali įvykti, bet tendencijos yra tokios.
„Delfi“ kaip tik skelbė dešimties mėnesių reitingų dinamiką, ir čia galima pažiūrėti, kad visų kitų politikų, arba tų, kurie gali kandidatuoti į prezidentus, reitingai per šį laikotarpį svyravo – tai pakildavo, tai nukrisdavo. Bet vienintelio politiko aiški tendencija yra G.Nausėdos, kurio reitingai nuolat kilo, o dabar pasiekė aukščiausią tašką“, – komentavo S.Spurga.
Kalbama, jog per kiekvienus prezidento rinkimus šiuo metu valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija niekaip nesugeba rasti tokio kandidato, kuris sugebėtų laimėti. Vidiniai partijos rinkimai vyks ir galutinis kandidatas paaiškės rudenį.
S.Spurga pasvarstė, kas galėtų vykti konservatorių gretose.
„Čia yra įdomi situacija, nuo JAV nukopijuota sistema, kai partija atvirai ir demokratiškai renka savąjį kandidatą, ir tai priklauso nuo daugybės faktorių. Matyt, priklauso nuo to, kiek pats kandidatas įdės į tai pastangų, kitas dalykas – lemia išskaičiavimai, kiek vienas ar kitas kandidatas yra ne tik populiarus partijoje, bet kiek jis iš tikrųjų gali laimėti.
Čia situacija kaip ir aiški – populiariausia, žinomiausia politikė TS-LKD partijoje yra I.Šimonytė“, – aiškino MRU ekspertas.
Anot S.Spurgos, dar prieš ketverius metus I.Šimonytė net nebuvo konservatorių partijos narė, tačiau, nepriklausydama šiai politinei jėgai, tapo ir premjere, ir partijos sąrašo vedle. Visgi, kyla rimtas klausimas, ar dabartinė Vyriausybės vadovė galėtų mesti iššūkį G.Nausėdai.
„Antrame ture jie susikovė praėjusiuose rinkimuose, žinome rezultatą, ir šiuo metu situacija jai, ko gero, yra dar mažiau palanki. G.Nausėda yra populiarus politikas ir jo reitingų dinamika yra ryškiai pozityvi, o mes žinome, kad svarbu ne tik bendras reitingų lygis, bet ir jų dinamika, kas rinkimų metu ypač išryškėja.
Jei dinamika pozityvi, galima tikėtis net daugiau balsų, nei rodo apklausos. O I.Šimonytė startuotų iš itin nepatogios pozicijos – ministrės pirmininkės pozicijos, o ministrai pirmininkai tradiciškai Lietuvoje nėra populiarūs.
Labai daug kartų kartojosi, kai vyriausybės turi tam tikrą populiarumą, tam tikrą pasitikėjimo lygį, bet kadencijos metu jis vis mažėjo, mažėjo ir rinkimų metu tas lygis bus labai sumažėjęs.
Ir čia net ne I.Šimonytės kaltė, bet tiesiog taip klostosi politinis procesas“, – aiškino politologas.
Teigiamai žiūri į ankstyvą LVŽS pareiškimą
Paklaustas, kaip vertintų ir visų reitingų viršūnėse esančios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) galimybes prezidento rinkimuose, S.Spurga svarstė, jog partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė greičiausiai savo šansų neišbandys, tačiau pati partija neturėtų praleisti progos sužibėti.
„Man atrodo, ir viešai V.Blinkevičiūtė yra prasitarusi, kad jos nedomina šis postas. Matyt, kad ji nekels savo kandidatūros, o partija galbūt eis paskui valstiečių partiją ir rinkimuose dalyvaus nominaliai – galbūt siekdama kitų tikslų, paviešinti savo politinę programą, nors ir suprasdama, kad laimėti turi mažai šansų arba jų beveik neturi.
Bet politinės partijos, politinės organizacijos pasireiškia per rinkimus, jų pareiga yra dalyvauti rinkimuose, ir neretai partijos taip ir elgiasi. Kitaip sakant – gauna žiniasklaidos dėmesio, gauna eterio laiko. Čia jų pasirinkimai gali būti įvairūs“, – komentavo pašnekovas.
Tiesa, pozityviai S.Spurga vertina tokį ankstyvą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) apsisprendimą dėl pirmojo oficialaus kandidato – buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos.
„Vertinu pozityviai, nes mes dabar apie jį kalbame ir jį minime jau ne pirmą kartą. Gauti iš niekur tiek dėmesio jau yra šis tas – kiekvienas politikas tai pasakys. Politinė partija, turėdama tai omenyje, turbūt taip ir pasielgė.
A.Veryga yra tas politikas, kurį Lietuva gerai pažįsta, ir jam labai sunku būtų rinkimų kampanijos metu atskleisti kažkokią kitą savo pusę, ir kad dar rinkėjai patikėtų. Jis turi savo rinkėjų būrį, bet ne mažesnį, o gal ir didesnį tų, kurie nemėgsta jo.
Bet jis atliks savo pareigą, kaip atliko pareigą dalyvaudamas Kauno mero rinkimuose, kur irgi buvo pasmerktas, kaip dalyvaudamas Seimo rinkimuose Kaune, kur irgi pralaimėjo.
Matyt, nedaug jam yra šansų, bet manau, kad politinė partija, valstiečiai, pasielgė teisingai, nes politinė partija turi dalyvauti visuose rinkimuose“, – įsitikinęs politologas.
Kaip pasiskirstė kitų politikų palaikymas?
Reitingai taip pat parodė, jog nežymiai krito ekspremjero Sauliaus Skvernelio palaikymas ir jis ketvirtąją vietą užleido socialdemokratų lyderei V.Blinkevičiūtei, kurią liepos mėnesį palaikė 5,3 proc. apklaustųjų (birželį – 5,7 proc.). Už S.Skvernelį liepos mėnesį rinkimuose balsą atiduotų 4,7 proc. (birželį – 6,2 proc.).
Šiek tiek mažiau apklaustųjų liepos mėnesį prezidento pareigose norėjo matyti visuomenininką Andrių Tapiną. Palaikymas jam krito nuo 6,6 proc. birželį iki 4,3 proc. liepą.
Septintoje vietoje išliko krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, už kurį liepą prezidento rinkimuose balsą atiduotų 3,4 proc. apklaustųjų (birželį – 4,7 proc.)
Toliau reitingų lentelėje – parlamentaras Remigijus Žemaitaitis (liepą už jį būtų balsavę 3,2 proc. apklausos dalyvių) ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (liepą sulaukusi 2,7 proc. apklaustųjų paramos).
Į apklausos sąrašą įtraukti Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis ir Gabrielius Landsbergis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų.
Visgi, 10,7 proc. apklaustųjų nurodė, kad balsuotų už kitą politiką. Už ką atiduotų balsą, nežinojo 14,2 proc. gyventojų, o 10,8 proc. nurodė, kad rinkimuose nedalyvautų.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų liepos 20–29 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne.
Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
