Lietuvai grįžtant prie svarstymų dėl sankcijų suvienodinimo rusams ir baltarusiams, pastarieji sako esantys nusiteikę priimti bet kokį Lietuvos sprendimą dėl sankcijų jų atžvilgiu sugriežtinimo. Tik pabrėžia nenorintys, jog sankcijos jiems būtų įrašytos tame pačiame įstatyme kaip apribojimai rusams.
„Baltarusijos visuomenė suskaldyta daugeliu klausimu, bet sociologiškai yra keli konsensusai. Vienas – apie Baltarusijos nedalyvavimą Rusijos kare prieš Ukrainą, kitas – baltarusiai nenori, kad Baltarusija prisijungtų prie Rusijos ir trečia, nenori branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijos teritorijoje. Tai reguliarių britų instituto „Chatham House“ apklausų rezultatai“, – penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė „Mūsų namų“ asociacijos narys, Europos humanitarinio universiteto dėstytojas Andrejus Vazyanau.
„Šitame kontekste baltarusių diasporos suvienodinimas su rusais yra simboliškai ir politiškai nepriimtinas. Vienas mano kolega sakė: tegul būna vienodi tie apribojimai ir Baltarusijos piliečiams, tik nenorėčiau, kad jie būtų tame pačiame įstatyme“, – pažymėjo A. Vazyanau.
Jis akcentuoja, kad į Lietuvą vis dar bėga daug baltarusių būtent todėl, kad Lietuva turi jų priėmimui sukurtą mechanizmą.
„Lietuva buvo pirmoji šalis, kuri sukūrė baltarusių pabėgėliams prieglobsčio mechanizmą. Tada priėmė labai daug žmonių iš Ukrainos (…) Vokietija, pavyzdžiui, turi mechanizmą Rusijos disidentams, o baltarusius deportuoja. Todėl baltarusiai ir nebėga į Vokietiją“, – Eltai sakė A. Vazyanau.
„Lietuva gali pasakyti, kuris baltarusis geras, kuris – ne. Bet negalima viename dokumente rašyti kartu apie rusus ir baltarusius. Mes – skirtingi, turime kitą politiką“, – teigė baltarusių pabėgėliams įsikurti Lietuvoje padedančios įstaigos „Dapamoga“ vadovė Nataliya Kolegova.
„Polyglot language organisation“ atstovė, vertėja ir analitikė Nika Wegosky pripažįsta, kad Lietuvos atsargumas dėl į šalį patenkančių baltarusių dabartiniame geopolitiniame kontekste nėra perdėtas. Visgi, pažymi ji, Lietuvai reikėtų priimti aiškesnį sprendimą dėl savo politikos pabėgėlių iš Baltarusijos atžvilgiu.
„Neperdėta (reakcija – ELTA), nes negalima neįvertinti priešo. Tikrai, man atrodo, dėl „Wagner“ yra ir baimė, abejonės ir pavojus. Man atrodo, kad Lietuva turi teisę uždaryti sienas. Bet mes kalbame apie žmogiškumą ir žmonių gyvybių gelbėjimą. Arba gelbėji, arba bijai – reikia apsispręsti“, – Eltai sakė N. Wegosky.
Ji taip pat atkreipė dėmesė, kad nemaža dalis Lietuvoje esančių baltarusių, gavusių čia leidimą gyventi, karo atveju yra pasiruošę ginti Lietuvą.
„Pažiūrėkite, kiek baltarusių pasiruošusių, kovoti už Lietuvą. Paklauskite, padarykite apklausą. Ir gal ne vokiečių reikia laukti, o surinkti čia tuos baltarusius, kurie dabar pasiruošę užstoti Lietuvą“, – teigė N. Wagosky.
ELTA primena, kad Migracijos departamento duomenimis, nuo 2022 m. lapkričio pabaigos, kai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo įvesta prievolė užpildyti specialų klausimyną ir pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje, keliančiais grėsmę šalies saugumui pripažinti 1164 šių šalių piliečiai. Iš jų – 910 baltarusiai, 254 – rusai.
Be to, pastaruoju metu tęsiasi diskusijos dėl ribojamųjų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suvienodinimo. Dabar baltarusiams taikomos tam tikros išimtys.
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas pranešė, kad ministerija mato poreikį suvienodinti ribojimus į šalį atvykstantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Prezidentas G. Nausėda jau anksčiau ragino Seimą apsvarstyti vienodus ribojimus rusams ir baltarusiams. Apie tai jis priminė ir reaguodamas į Baltarusijoje dislokuotos Rusijos samdinių „Wagner“ keliamą grėsmę. Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai.
