„Formaliai dabar jis gavęs pastabą. Teisiškai vertinant visą situaciją, negaliu vadovautis vien emocijomis ar kažkokiais nepamatuotais dalykais. Komisija įvertino visas aplinkybes. Pastaba turi savo reikšmę tolimesniuose etapuose – tiek kalbant apie atlyginimą, priedus, koeficientus, tiek kalbant apie tai, jeigu pastabos dažnės“, – antradienį žurnalistams teigė S. Kairys.
„Neturiu kito kelio, nes žodiniai mūsų pasikalbėjimai rezultatų nedavė. Kalbėti apie tai, ar aš matau šį žmogų dabartinėse pareigose, visgi mes abu esame atskirų institucijų vadovai, formalūs vadovai ir tų formalumų rimtuose pokalbiuose turime laikytis. Šioje vietoje akivaizdu, kad pasitikėjimo ši situacija nedidina“, – pažymėjo jis.
Politikas tvirtino, kad A. Valotkos kalbos viešojoje erdvėje būna vaizdingos, tačiau ne visai atitinkančios jo, kaip VKI viršininko profilį. Anot ministro, vaizdingus pasisakymus A. Valotka galėtų naudoti kitiems, švietimui skirtiems tikslams.
„Jeigu jis savo vaizdingus pasisakymus ir visus dalykus naudotų atvirkštiniam procesui, aiškinimui, švietimui, edukavimui, manau, kad turėtume kur kas geresnį rezultatą, negu turime dabar“, – tikino liberalas.
A. Valotka apie gautą pastabą: nesijaučiu nei supykęs, nei įsižeidęs
Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas Audrius Valotka teigia nepykstantis dėl gautos pastabos iš Kultūros ministerijos suburtos komisijos. Anot jo, ministras Simonas Kairys objektyviai įvertino situaciją, todėl A. Valotka priima jo sprendimą skirti pastabą.
„Normalus sprendimas, ką čia galiu įvertinti. Nusprendė ministras ir nusprendė, aš tą sprendimą priimu“, – Eltai komentavo A. Valotka.
„Aš manau, ministras įvertina tokį kontekstą – buvo nemažai tokių, kurie šitoje situacijoje labai norėjo kraujo. Bet ministras Kairys yra stiprus žmogus, objektyviai įvertino visą tą dalyką, ir dėl tos nuobaudos aš tikrai nesijaučiu nei supykęs, nei įsižeidęs, nei kažkoks nuliūdęs“, – pridūrė kalbos inspekcijos viršininkas.
Negalėjo garantuoti, kad A. Valotkos pasisakymai nesikartos
Kultūros ministras negalėjo garantuoti, kad ne tik Lietuvos politikų, bet ir Lenkijos atstovų pasipiktinimą iššaukę inspektoriaus pasisakymai nesikartos. Visgi, pasak S. Kairio, jo vadovaujama ministerija ėmėsi visų reikalingų priemonių reaguodama į skandalingus pareikšimus.
„Jeigu bus... Mes jau parodėme ministerijos principinę laikyseną ir formalūs vertinimai eis iš paskos. Aš taip pat bendrauju ir puikiai girdžiu bei suprantu kas vyksta tarptautiniame kontekste, visos indikacijos leidžia suprasti, kad mes šią situaciją suvaldėme“, – teigė S. Kairys.
VKI turi stiprinti ir integruoti pietryčių Lietuvos regioną
Pasak ministro, A. Valotka turi suprasti, kad Lietuvos įstatymai kalba ne tik apie lietuvių kalbos apsaugą. Anot jo, Konstitucija užtikrina ir tautinių bendrijų teises.
„Konstitucija kalba ne tik apie mūsų kalbą ir jos įtvirtinimą bei puoselėjimą ir saugojimą. Konstitucija lygiai taip pat kalba apie tautinių bendrijų teisę į savo religiją, kultūrą ir įvairiausius dalykus. Tai, ką mes kaip valstybė turime užtikrinti“, – aiškino ministras. „Mes turime kur kas daugiau padaryti dalykų kalbant apie pietryčių Lietuvą. Kalbos inspekcija, mano manymu, turi matyti horizonte kaip stiprinti ir integruoti šį regioną“, – akcentavo S. Kairys.
ELTA primena, kad VKI vadovas viešos kritikos susilaukė po to, kai liepos mėnesį LRT radijo laidoje apie teigė, kad lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. VKI viršininkas taip pat prilygino šiuos užrašus rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.
Toks A. Valotkos pasisakymas sulaukė ir tarptautinės reakcijos. Neigiamai apie VKI viršininko pareiškimus atsiliepė ne tik Vilniaus rajono meras, bet ir kultūros ministras, Lenkijos ambasadorius Lietuvoje bei prezidentas Gitanas Nausėda.
A. Valotka kritikos dėl savo pasisakymų sulaukia ne pirmą kartą. Šių metų kovą, VKI šalies institucijoms išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad nuo kitų metų kovo planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias, nes esą valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas, kad ukrainiečiai galėtų būti visavertiškai integruoti.
Tokią A. Valotkos vadovaujamos institucijos poziciją tąkart sukritikavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, premjerė Ingrida Šimonytė bei kultūros ministras Simonas Kairys. Ministras akcentavo, kad VKI neturėtų užsiimti politikos formavimu.
ELTA primena, kad VKI vadovas viešos kritikos susilaukė po to, kai liepos mėnesį LRT radijo laidoje apie teigė, kad lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. VKI viršininkas taip pat prilygino šiuos užrašus rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.
Toks A. Valotkos pasisakymas sulaukė ir tarptautinės reakcijos. Neigiamai apie VKI viršininko pareiškimus atsiliepė ne tik Vilniaus rajono meras, bet ir kultūros ministras, Lenkijos ambasadorius Lietuvoje bei prezidentas Gitanas Nausėda.
A. Valotka kritikos dėl savo pasisakymų sulaukia ne pirmą kartą. Šių metų kovą, VKI šalies institucijoms išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad nuo kitų metų kovo planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias, nes esą valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas, kad ukrainiečiai galėtų būti visavertiškai integruoti.
Tokią A. Valotkos vadovaujamos institucijos poziciją tąkart sukritikavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, premjerė Ingrida Šimonytė bei kultūros ministras Simonas Kairys. Ministras akcentavo, kad VKI neturėtų užsiimti politikos formavimu.
