„(...) Šiandien, šią minutę, tiesioginio sienos perėjimo, kažkokios operacijos tikrai nesimato. (...) Yra raminimas, kad mes tikrai stebime, žiūrime, situacija dabar kontroliuojama, kas susiję su sienos kontrole ir parama sienos apsaugos tarnybai. Reakcija yra adekvati į šiandien esamą grėsmę“, – trečiadienį LRT teigė V. Rupšys.
Nepaisant to, generolas pažymėjo, kad Rusiją ir jai paklūstančią Baltarusiją reikėtų vertinti rimtai, o Jevgenijaus Prigožino vadovaujamą „Wagner“ grupuotę jis laiko nuolatine grėsme.
„Šita grėsmė („Wagner“ – ELTA) yra nuolatinė, apskritai, tiek Rusija, tiek, sakyčiau, sąjunga, karinė Baltarusijos ir Rusijos integracija į karines struktūras (...) kelia mums grėsmę. (...) Taip, kaip režimas yra nenuspėjamas, taip ir pati organizacija yra nenuspėjama dėl savo valdymo struktūros, dėl savo vadų ir, sakyčiau, Kremliaus užduočių jai“, – teigė kariuomenės vadas, pridurdamas, kad Lietuvos saugumo struktūros visada turi būti pasiruošusios bet kokiems iššūkiams.
ELTA primena, kad praėjusį penktadienį Vyriausybės sprendimu uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai (PKP) su Baltarusija.
Pastaruoju metu stebimas Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją. Lenkijos ir Lietuvos duomenimis, šiuo metu į šalį perkelta apie 4 tūkst. samdinių.
Į kaimyninę šalį atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su Baltarusijos armija vykdo pratybas Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų. Lenkijos vadovybė prieš keletą savaičių nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai bei kaimyninėms Latvijai ir Lenkijai gali tekti uždaryti sieną su Baltarusija, jeigu saugumo situacija dėl į šalį atvykusios karinės samdinių grupuotės „Wagner“ taptų itin komplikuota. Visgi, G. Nausėda pažymėjo, kad tai būtų kraštutinė priemonė.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertino galimybę uždaryti daugiau nei du pasienio kontrolės punktus su Baltarusija. Vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį, kad tokie vienašališki sprendimai galėtų neigiamai atsiliepti kitoms kaimyninėms valstybėms. Todėl, pasak jos, atsiradus tokių sprendimų poreikiui, Lietuva, Lenkija ir Latvija sutarė veiksmus koordinuoti.
