„Situaciją visame regione formuoja karas Ukrainoje ir to negalime nematyti. Tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra tik to atspindys“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Naujausi duomenys apie tai, kas vyksta su Baltarusijoje likusia „Wagner“ grupuotės dalimi, anot ministro, tik netrukus pradės mus pasiekti, tačiau jau dabar turima duomenų apie vykstantį sujudimą.
„Matosi pokyčiai, matosi fragmentavimasis, matosi mėginimai išvykti iš Baltarusijos į Rusiją. Visko yra. Mes situaciją stebime atidžiai“, – pranešė A.Anušauskas.
„Situacija yra stebima – stabiliai nestabili, taip galima ją įvardyti, tačiau tai leidžia mums vis dėlto ir prognozuoti būsimas situacijas, ir imtis adekvačių veiksmų“, – pridūrė ministras.
A.Anušauskas teigė nesantis politologas, todėl neprognozuos, kaip žinia apie J.Prigožino mirtį galėtų keisti „Wagner“ veikimą Lietuvos ir kitų aplinkinių šalių atžvilgiu.
„Tik pasakysiu, kad kiekvienam J.Prigožinui atsiras naujas J.Prigožinas į tą vietą. Kiekvienam žuvusiam J.Prigožinui bus kitas J.Prigožinas. Vieta gali būti užimta kitų asmenų, kitais pagrindais, galbūt kitais ryšiais susijusių su Rusijos gynybos ministerija, ir tiek“, – įvertino ministras.
Anot jo, Lietuvoje apie šią grupuotę kalbama daug, ir nors ji iš tiesų yra pavojinga, tačiau, kaip pabrėžė ministras, pirmiausiai bendrą saugumo situaciją regione diktuoja karas Ukrainoje.
Trečiadienį pranešta, kad J.Prigožinui priklausantis privatus lėktuvas „Embraer Legacy 600“ sudužo Rusijos Tverės srityje. Teigiama, kad šiuo lėktuvu keliavo ir pats J.Prigožinas.
Su didesniais iššūkiais kol kas susiduria kaimynai
Reaguojant į iš Baltarusijos kylančias grėsmes, penktadienį Lietuvos pasienyje su Baltarusija vyko taktinės pratybos „Priedanga – 2023“ pagal atnaujintą Valstybės sienos apsaugos priedangos planą. Pratybose dalyvavo pasienio tarnyba ir kariuomenė.
Taip pat įtrauktos ir kitos vidaus reikalų sistemos tarnybos – antiteroristinių operacijų rinktinė ARAS, policijos atstovai ir viešojo saugumo tarnybos specialieji padaliniai.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas nurodė, kad yra numatyti terminai, per kuriuos grėsmės atveju pasieniečiams į pagalbą atvyktų kitos tarnybos, tačiau dabar sienos apsauga ir taip jau yra sustiprinta, tad papildomų veiksmų kol kas imtis pagrindo nėra.
„Vykdant sienos apsaugą, yra numatyti terminai, per kurį laiką turėtų atvykti valstybės sienos apsaugą užtikrinti padedančios institucijos. Tie laikai gali būti keičiami, priklausomai nuo situacijos.
Šiuo metu, kadangi sienos apsauga vyksta sustiprintu režimu, tačiau budrumo lygis nėra labai aukštas, dėl to net ir šiame užkardos ruože realiai mes turime tik pagrindinių institucijų pareigūnus – VSAT pareigūnus, policijos pareigūnus. Jie užtikrina arba padeda užtikrinti sienos apsaugą“, – aiškino R.Liubajevas.
Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, pratybose buvo tikrinami du scenarijai – vienas susijęs su neteisėtais migrantais, antras – su diversine grupe ir situacijos suvaldymu
„Džiaugiuosi, kad šiandien pratybose dalyvauja mūsų užsienio partneriai, yra atstovai iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos, taip pat „Frontex“ kartu su mumis šiandien stebėjo pratybas. Mūsų – Baltijos šalių ir Lenkijos – bendradarbiavimas yra labai svarbus įvairiais lygmenimis, tiek pratybų organizavime, tiek pasirengime, tiek informacijos pasidalinime“, – pabrėžė ji.
VSAT vado teigimu, šiuo metu pasienyje su Baltarusija didžiausių bėdų turi Latvija – kaimyninės valstybės pasieniečiai fiksuota itin išaugusius į šalį patekti bandančių neteisėtų migrantų srautus.
„Tikrai matome padidėjimą, ypač prie sienos su Latvija. Paskutinių dienų skaičiai tikrai stebina. Kiekvieną dieną fiksuojama virš šimto bandymų kirsti Latvijos ir Baltarusijos sieną, dėl to ir buvo priimti Latvijos kolegų sprendimai sustiprinti sienos apsaugą ir Latvijos sienos apsaugos tarnybą kitomis institucijomis“, – sakė R.Liubajevas.
„Mes taip pat lanksčiai reaguojame, vertiname situaciją. Priklausomai nuo tos situacijos ir rizikos lygio priimami sprendimai dėl kitų institucijų pasitelkimo“, – pridūrė jis.
Kaip nurodė A.Bilotaitė, Latvija kaip taikinys šiuo metu greičiausiai pasitelkiama dėl to, kad neturi fizinio barjero ir sienos stebėjimo sistemų, o Lenkija – dėl geresnio pralaidumo keliaujant toliau į vakarus.
Jau kitą savaitę ministrė kartu su Latvijos ir Lenkijos kolegomis tarsis, kokiu atveju sieną su Baltarusija būtų galima apskritai uždaryti.
„Lietuva yra pasiruošusi sienos uždarymo planą. Jis yra skirtingų lygių. Mes jį pristatysime ir aptarsime su kolegomis, kad, esant atitinkamiems grėsmės lygiams, kartu sinchroniškai galėtume vienu metu atlikti tuos pačius veiksmus ir sprendimus“, – konstatavo ji.
Ministrė pranešė, kad spalį Lietuvoje vyks kariuomenės ir vidaus reikalų sistemos tarnybų pratybos, jose bus tikrinamas tarnybų pasirengimas ir jų sąveika nepaprastosios padėties kontekste.
