Kol kas neaišku, kada galėtų įvykti susitikimas dėl kūdikio perdavimo, laukiama tolimesnių Rusijos pareigūnų veiksmų.
Kaip jau pranešė Policijos departamentas, sekmadienį apie 14.16 val. Klaipėdos apskr. VPK gavo moters (gim. 1996 m.) pranešimą, kad tą pačią dieną apie 10 val. Kretingos r., Sausdravų k., vyras (gim. 1986 m.)rusija-28160375"="">rusija-28160375"" target="_blank"> paėmė jų dukrą (gim. 2022 m.) ir vaiko sutartu laiku negrąžino.
Atliekant paieškos veiksmus nustatyta, kad tą pačią dieną apie 13.04 val. Šilutės r., Rusnės mstl., Skirvytės upėje, vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos–Rusijos valstybinę sieną ir buvo sulaikyti Rusijos teritorijoje.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko pagrobimo.
Patikino, kad vaikas saugus
Kaip portalui lrytas.lt pirmadienio rytą nurodė VSAT atstovas Giedrius Mišutis, Rusijos pasieniečiai gavo Lietuvos pranešimą apie tai, kad kaimyninėje šalyje atsidūręs vaikas yra pagrobtas, tad prašoma jį grąžinti kuo greičiau.
„Sekmadienį vakare VSAT oficialiai kreipėsi į Rusiją, į sienos įgaliotinį Rusijoje, informavo apie sienos pažeidimą, apie tai, kad Lietuvoje policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vaiko pagrobimo.
Dėl kūdikio galimo pagrobimo, kadangi kūdikis yra visiškai priklausomas nuo motinos, prašėme patvirtinti pažeidimo faktą, ir pasakėme, kad kuo greičiau prašome skubos tvarka organizuoti susitikimą dėl kūdikio perdavimo motinai.
Kol kas atsakymo į tą raštą nesame gavę. Žinoma, nėra praėję daug laiko, tai turbūt sprendžiamas šis klausimas“, – komentavo G.Mišutis.
VSAT atstovo teigimu, pirmadienio rytą dar kartą pavyko susisiekti su Rusijos pareigūnais – šie patikino, kad mergaitė yra saugi.
„Gavome užtikrinimą, kad vaikas yra saugus, jam niekas negresia, jis jaučiasi gerai, yra prižiūrimas profesionalių socialinių darbuotojų. Patikino pareigūnai, kad vaikui tikrai nėra jokių grėsmių“, – portalui lrytas.lt sakė G.Mišutis.
Tiesa, ar mergaitė Rusijoje yra su savo tėvu, ar nuo jo atskirta, VSAT kol kas nežino. Taip pat neaišku, kiek vaiko perdavimo procesas gali užtrukti.
„Tikrai negalime to pasakyti. Mūsų pastangos tos, kad tai įvyktų kuo greičiau. Bet tai sprendžia kaimyninė šalis.
Lietuvos pasieniečių raginimas yra išgirstas ir dabar laukiame jų sprendimo“, – nurodė G.Mišutis.
Pirmadienį dėl šios situacijos planuojamas ir specialus Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) posėdis.
Su mama bendrauja specialistai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba informaciją apie incidentą gavo iš policijos pareigūnų, šiuo metu vaiko teisių gynėjai aiškinasi įvykio aplinkybes.
„Jau bendravome su vaiko mama, toliau bendradarbiausime bei padėsime parengti dokumentus ir kreiptis į Rusijos institucijas dėl vaiko grąžinimo.
Šiuo metu bendravimas su Rusijos institucijomis vyksta per Užsienio reikalų ministeriją (URM)“, – teigė tarnybos atstovė Alina Žilinaitė.
Portalo lrytas.lt žiniomis, mažametės mama yra kaunietė, su vaiko tėvu ji negyveno.
Tikimės papildyti Kauno miesto savivaldybės komentaru.
Vaiko teisių gynėjai primena, jog vienam iš vaiko tėvų išvykstant su vaiku gyventi į kitą šalį, reikia gauti kartu su vaiku nevykstančio antrojo iš vaiko tėvų sutikimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo.
Jei vaiko tėvai gražiuoju nesusitaria dėl vaiko persikėlimo nuolat gyventi į kitą šalį, tarp vaiko tėvų kilęs ginčas turi būti sprendžiamas teisme.
„Tokiais atvejais, su vaiku gyventi į kitą šalį siekiantis išvykti tėtis ar mama turi kreiptis į šalies, kurioje gyvena, teismą su prašymu leisti išsivežti vaiką gyventi į kitą šalį be antrojo iš vaiko tėvų sutikimo. Tik gavus antrojo iš tėvų sutikimą arba teismo leidimą išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į kitą šalį, vaiko išvežimas yra laikomas teisėtu.
Situacijų, kai vienas iš vaiko tėvų be antrojo iš tėvų sutikimo išsiveža vaiką gyventi į kitą valstybę, pasitaiko. Tokiais atvejais yra taikoma Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, o Tarnyba vykdo pareigas numatytas šioje konvencijoje.
Per praėjusius 2022 m. vaiko teisių gynėjai gavo ir nagrinėjo 25 prašymus dėl išvežtų į užsienio valstybes vaikų sugrąžinimo į Lietuvą. Taip pat pernai sulaukė 13 prašymų dėl atvežtų į Lietuvą vaikų sugrąžinimo į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes“, – portalui lrytas.lt nurodė Tarnyba.
2021 m. buvo gauti ir nagrinėti 29 prašymai dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes, ir 16 prašymų dėl vaikų, atvežtų į Lietuvą, sugrąžinimo. 2020 m. – 20 prašymų dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes, ir 18 – dėl vaikų, atvežtų į Lietuvą.
Sprendimą dėl vaiko išvežimo į kitą šalį teisėtumo ir vaiko grąžinimo į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę visuomet priima tos šalies teismas, į kurią vaikas buvo išvežtas.
