Šios lėšos bus panaudotos krašto apsaugai.
„Lietuvos banko inicijuotas solidarumo įnašas virsta 50 mln. Eur gynybai“, – teigiama centrinio banko pranešime.
Pasak jame cituojamo LB valdybos nario Simono Krėpštos, gegužę priimtas solidarumo įnašas pasiteisino: „Bankai solidariai ir reikšmingai prisideda prie šalies gynybos finansavimo. Taip pat reikšmingai išaugo terminuotųjų indėlių sumos, buvo atnaujintas taupymo lakštų platinimas“.
Pagal Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, avansinį solidarumo įnašo mokėjimą tą turėjusios padaryti kredito įstaigos iki rugpjūčio 31 d. turi atlikti už laikotarpį nuo įstatymo įsigaliojimo dienos (gegužės 16 d.) iki antrojo metų ketvirčio pabaigos (birželio 30 d.).
Įnašo suma apskaičiuojama ne nuo viso jų pelno, bet nuo tos grynųjų pajamų dalies, kuri yra bent 50 proc. didesnė nei keturių finansinių metų vidurkis. Šiai sumai taikomas 60 proc. įnašo tarifas.
Solidarumo įnašo rengėjai gautas pajamas numatė skirti krašto apsaugos infrastruktūrai tobulinti, ruoštis Lietuvoje priimti daugiau sąjungininkų pajėgų.
Liepos pabaigoje Vyriausybė karinės infrastruktūros ir karinio mobilumo projektams dar šiemet numatė skirti 277 mln. eurų. 2024 m. tam bus skirta 220 mln., dar po metų – 40 mln. eurų. 380 mln. iš bendro 540 mln. eurų finansavimo turėtų sudaryti pajamos iš laikinojo mokesčio bankams.
Iniciatyvą įvesti laikinąjį bankų solidarumo įnašą Finansų ministerija kartu su LB parengė argumentuodama „išskirtinėmis aplinkybėmis“ pastarųjų metų finansų rinkoje, dėl ko bankai 2022 m. uždirbo neįprastai didelius pelnus. Institucijos anksčiau šiemet prognozavo, jog 2023 m. bendras bankų pelnai galėtų pasiekti 1 mlrd. eurų.
VMI praėjusią savaitę atnaujino Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo aiškinimą. Anot VMI Teisės departamento vadovės Rasos Virvilienės, įstatymą ir jo taikymą nuspręsta pakartotinai įvertinti gavus Finansų ministerijos nuomonę, taip pat ir papildomai gautas įnašo mokėtojų pastabas dėl jo apskaičiavimo.
Vis tik praėjusią savaitę LBA savo išplatintame pranešime kritikavo institucijas dėl to, kad besibaigiant avansinio mokėjimo terminui VMI atšaukė ankstesnius keturis mokėjimo išaiškinimus bei pateikė naują.
„Nauja tvarka numato, kad tokie skolos instrumentai kaip lizingas, faktoringas ar obligacijos nepaklius į naujo kreditavimo kategoriją, nors vos prieš kelis mėnesius VMI naująjį įstatymą aiškino priešingai. Taip pat atšaukti kiti anksčiau pateikti išaiškinimai iš esmės pakeitė mokesčio skaičiavimo logiką“, – praėjusią savaitę išplatintame pranešime teigė LBA.
Jos viceprezidentas Aidas Budrys tuomet teigė, jog pakeitimai sektoriaus dalyviams „kelia didelių neaiškumų“, parodo, kad solidarumo įnašo idėja „buvo neparengta, nelogiška ir ydinga tiek savo forma, tiek turiniu“.
